Options
Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai
Skrabienė, Irena |
Čiužas, Antanas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Šinkūnienė, Jautrė Ramutė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Raudeliūnaitė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Navaitis, Gediminas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Naujanienė, Rasa | Recenzentas / Rewiewer |
Šiame darbe aprašomi pagyvenusių ir senų žmonių socialiniai ryšiai, apimant pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčius tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, senėjimo procesą, ekonominius ir socialinius veiksnius bei pagyvenusių ir senų žmonių užimtum��, mokymosi ypatumus. Aptariami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Darbas parašytas remiantis mokslinės literatūros analize apie pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumus, juos sąlygojančius veiksnius bei atlikto kokybinio tyrimo „Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai“ duomenimis ir tiesioginiu stebėjimu natūraliose sąlygose dėl objektyvesni�� išvadų pateikimo, apibūdinant asmens elgesį. Tyrimo metu buvo vertinami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčiai, atskleidžiami pagrindiniai besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: socialinės padėties praradimas, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė, tėvystės vaidmens netekimas, neįgalumas ir liga, priklausomybė nuo kit��, pagyvenusių ir senų žmonių kultūrinė veikla (žmogui senstant, retesnis dalyvavimas ir pasirodymas visuomenėje) bei kliūtys kelyje į ramią senatvę. Taip pat socialinio darbuotojo vaidmuo, palaikant ir stiprinant pagyvenusių ir senų žmonių socialinius ryšius. Nustatyta, kad pagyvenusių ir senų žmonių socialinių vaidmenų pasikeitimas suvokiamas kaip natūralus senėjimo procesas. Tyrimo duomenys parodė, kad senatvėje žmogaus psichosocialinė gerovė priklauso nuo socialinio įsitraukimo, kad keičiantis socialiniams vaidmenims, žmonės netenka ryšių su jiems pačia artimiausia aplinka. Kartu su amžiumi keičiasi žmonių fiziniai sugebėjimai, ekonominės galimybės. Gyvenamosios vietos ir bendruomenės pakeitimas yra pats netrokštamiausias gyvenimo įvykis. Pablogėjus sveikatai žmonės naudojasi laikinomis socialinės globos institucijomis.
In this work the social relationships of elderly and old men are being described, including the changes of social relationships of elderly and old men as in family, as in society. The point of view towards ageing, senescence process, economical and social factors, being busy of elderly and old men, and also peculiarities of studying are being discussed. The peculiarities of social relationships of elderly and old men and the influence of old age to the social roles of person are being reviewed. The work was written according to the analysis of scientific literature about the peculiarities of social relationships of elderly and old men, also on the basis of the analysis of the factors, stipulating them, and also according to the fulfilled qualitative research “The peculiarities of social relationships of elderly and old men” data, also according to direct observation under natural conditions because of presenting objective conclusions, characterizing the person’s behavior. During the research, the changes of social relationships of elderly and old men were evaluated, the main altering roles are revealed, whish are as follows: the loss of social status, the loss of spouse’s role – widowhood, the loss of paternity role, disablement and illness, dependence on others, cultural activity of elderly and old men (when a person grows old, he rarer participate in the social activity) and also obstacles for the serene old age. Also the role of social worker in sphere of keeping and strengthening the social relationships of elderly and old men is being discussed. It was defined, that the change of social roles of elderly and old men is being interpreted as natural process of ageing. The research data had showed that in the old ages the person’s psychological social prosperity depends on social involvement, and that with changes of social roles, the people lose their relationships with the most close for them environment. With age the physical abilities and economical capabilities of people change. The change of living place and society is mostly unwanted event. With impairment of health people use the temporary institutions of social security.