Tarporganizacinio bendradarbiavimo gebėjimų vertinimas: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atvejis

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-573

Baigiamuoju magistro darbu siekiama išsiaiškinti, kaip veikiant įvairiems aplinkos iššūkiams viešojo sektoriaus organizacijos geba bendradarbiauti tarpusavyje bei apžvelgti kokie veiksniai daro įtaką bendradarbiavimo gebėjimams. Lietuvos ir užsienio mokslinių tyrimų kontekste bendradarbiavimo gebėjimų analizės tema yra ganėtinai nauja, o tyrimų šia tema yra stokojama. Temos aktualumas grindžiamas tuo, jog šiuo metu viešajame sektoriuje yra bendradarbiaujama vis dažniau, organizacijos atsigręžia į organizacinius pajėgumus, siekiant pagerinti jų efektyvumą, įgyvendinti bendras veiklas, jungiantis su kitomis organizacijomis, taip sumažinant veikloms skiriamus kaštus. Šiame darbe buvo išsikeltas probleminis klausimas: kaip viešojo sektoriaus organizacijos geba bendradarbiauti tarpusavyje vykdant įprastą organizacijos veiklą arba dalyvaujant bendruose projektuose? Siekiant atsakyti į probleminį klausimą darbo dalyku buvo pasirinkta analizuoti tarporganizacinio bendradarbiavimo gebėjimus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje (RRT), buvo išskeltas darbo tikslas – remiantis teorine analize ir atliktu tyrimu, išskirti, suprasti ir įvertinti tarporganizacinius bendradarbiavimo gebėjimus viešajame sektoriuje. Tikslui pasiekti buvo numatyti 4 uždaviniai: 1) aptarti tarporganizacinio bendradarbiavimo sampratą, modelius, sėkmę lemiančius veiksnius ir gebėjimų vertinimo metodus; 2) pasitelkus fokus grupių diskusijų metodą išsiaiškinti RRT tarporganizacinius bendradarbiavimo gebėjimus, kurie reikalingi užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą; 3) išsiaiškinti tarporganizacinių bendradarbiavimo gebėjimams turinčius įtaką veiksnius; 4) pateikti siūlymus dėl bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimo. Įgyvendinant tikslą darbe buvo naudojami šie tyrimų metodai: mokslinės literatūros analizė, šaltinių ir duomenų analizė, tarporganizacinio bendradarbiavimo patirties turinčių RRT darbuotojų fokus grupių metodas.

The aim of the master's thesis is to find out how public sector organizations can cooperate with each other in response to various environmental challenges and to review what factors influence the ability to cooperate. In the context of Lithuanian and foreign research, the topic of analysis of cooperation capabilities is relatively new, and research on this topic is lacking. The relevance of the topic is based on the fact that there is more and more cooperation in the public sector, organizations are turning to organizational capacity to improve their efficiency, to implement joint activities with other organizations, in order to reduce the costs of activities. In this work, a problem question was raised: how public sector organizations can cooperate with each other in the daily activities and/or participating in joint projects? To answer the problem question of this work, the analysis of interorganizational cooperation capabilities in the Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania (RRT) was chosen as the subject. The aim of the work: to understand and evaluate interorganizational cooperation capabilities in the public sector based on theoretical analysis and research conducted. To achieve the aim, 4 tasks were set: 1) to discuss the concept of interorganizational cooperation, models, success factors and capabilities assessment methods; 2) to find out RRT's interorganizational cooperation capabilities, which are necessary to ensure effective cooperation, using the focus group discussion method; 3) to find out the factors influencing interorganizational cooperation capabilities; 4) make recommendations for capacity building for cooperation. To achieve the goal, the following research methods were used in the work: analysis of scientific literature, analysis of data, focus group method of RRT employees experienced in interorganizational cooperation.