Negautų pajamų atlyginimo ypatumai sutarčių teisėje

Intensyvėjant ir sudėtingėjant civilinei apyvartai sutartys bei nuoseklus sutarčių teisės reglamentavimas įgauna vis didesnę reikšmę ir svarbą, tačiau tuo pačiu neišvengiamai iškelia ir naujas problemas bei klausimus teisės teoretikams ir praktikams. Akivaizdu, jog intensyvėjant civilinei apyvartai, nuolat daugėja ir sutartinių pažeidimų. Kiekvienu sutartinio pažeidimo atveju svarbiausia yra tinkamas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas, tai yra status quo atstatymas, arba kitaip – nukentėjusiojo grąžinimas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei pažeidimas nebūtų padarytas. Visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas galimas tik užtikrinus ne tik tiesioginių, dėl sutarties pažeidimo atsiradusių nuostolių atlyginimą, tačiau nemažiau svarbu garantuoti galimybę nukentėjusiajai šaliai gauti ir dažniausiai netiesioginių nuostolių forma pasireiškiančių - negautų pajamų atlyginimą. Šiame darbe negautos pajamos nagrinėtos kaip viena iš nuostolių rūšių, didžiausią dėmesį skiriant jų atlyginimo ypatumams ir teisinėms problemos praktiškai taikant šį institutą. Moksliniame tiriamajame darbe pateikiamas negautų pajamų ir prarastos galimybės piniginės vertės institutų santykis, aptariant teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir užsienio šalyse bei apžvelgiant su tuo susijusias praktines problemas. Negautų pajamų atlyginimo ypatumai analizuojami apžvelgiant šios nuostolių rūšies reglamentavimą kontinentinės ir bendrosios teisės sistemos šalyse, taip pat aptariant Lietuvoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir praktinį šio instituto pritaikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas negautų pajamų įrodinėjimas ir pateikiami dažniausia praktikoje naudojami šios nuostolių rūšies atsiradimą pagrindžiantys įrodymo būdai. Taip pat apžvelgiami praktiniai - probleminiai aspektai įrodant negautas pajamas naujai įsteigus verslą bei analizuojamas negautų pajamų pagrindimas ir atlyginimo galimybės sutartis pripažinus negaliojančiomis. Paskutiniai du tiriamojo darbo dėstomosios dalies skyriai yra skirti negautų pajamų apskaičiavimo metodų ir šios nuostolių rūšies atlyginimo ribojimo veiksnių analizei pateikti.

As the civil circulation is getting more complex and intense, contracts and consistent regulation of contract law is gaining importance and significance, however it inevitably raises new issues for legal theorists and practitioners. It is clear, that as civil turnover intensifies, contract breaches are on the increase. In every contract breach the most important thing is the correct implication of the full compensation principle, the return of the status quo, in other words the victims return to the condition he would have been in if the breach didn’t happen. The full compensation principle is only possible if not only the direct loses are compensated, but also the indirect in the form of lost income compensation. In this job, the lost income is seen as a type of loss, where the greatest attention is given to the features of compensating and legal issues. In the scientific study the ratio between the monetary values of lost revenue and lost opportunities is presented, in accordance to Lithuanian and foreign laws and practical issues. The features of lost revenue compensation is analysed in accordance to both continental and general law, as well as both theoretical and practical foundation of this institution in Lithuania. In the third part of this study we look into the process of proving the loss of revenue, as well as the problems new businesses face when trying to prove income loss and the revenue loss when a contract is deemed invalid. The last two chapters of the study are dedicated to the methods of calculating and analysing the revenue losses.