Socialinių paslaugų kokybės standartų ir įvertinimų teisinio reguliavimo veiksmingumas

Viena iš socialinės paramos formų, kurią garantuoja savo piliečiams valstybė, yra socialinės paslaugos, kurių tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, būtina teikti savalaikes ir kokybiškas socialines paslaugas. Socialinių paslaugų kokybė yra šių paslaugų vartotojo lūkesčių atitikimas ar viršijimas bei paslaugų užsakovo, valstybės ar savivaldybės reikalavimų atitikimas. Klientų lūkesčius socialinių paslaugų teikėjai nustato apklausiant klientus. Paslaugų užsakovo, valstybės ar savivaldybės reikalavimai turėtų būti reglamentuoti teisės norminiuose aktuose. Išanalizavimus teisės aktus, reglamentuojančius socialinių paslaugų teikimą, darytina išvada, kad šiuo metu Lietuvoje tokio teisės akto, kuris apibrėžtų socialinių paslaugų kokybės standartus bei vertinimo kriterijus – nėra. Šiame magistro darbe „Socialinių paslaugų kokybės standartų ir vertinimų teisinio reguliavimo veiksmingumas“ atlikus empirinį tyrimą, kuriame dalyvavo 100 Lietuvoje socialines paslaugas teikiančių organizacijų, nustatyta, kad iš šiuo metu socialinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų, paslaugų teikėjų nuomone, aiškiausiai paslaugų kokybės standartus apibrėžia Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2006m. balandžio 05d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2007m. vasario 20d. įsakymas Nr.A1-46 „Dėl globos normų aprašo patvirtinimo“, tačiau kokybės vertinimo kriterijų neapibrėžia joks teisės aktas arba apibrėžia labai neaiškiai. Paslaugų teikėjai teigia, kad socialinių paslaugų standartas ir kokybės vertinimo kriterijai yra aktualūs ir būtini, tačiau juos patvirtinus, jie turėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio. Tokie standartai padėtų paslaugų teikėjams vertinti teikiamų paslaugų kokybę bei ją nuolat gerinti. Anot paslaugų teikėjų, standartą turėtų rengti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerijos sudaryta teoretikų ir praktikų darbo grupė. Mokslininkai, tyrinėję standartizacijos procesus Europos Sąjungoje, pastebėjo, kad standartus turi rengti politikai, praktikai bei teoretikai. Atlikus empirinį tyrimą ir įvertinus šiuo metu praktikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius socialinių paslaugų teikimą paaiškėjo, kad autorės iškelta hipotezė, jog Lietuvoje nepakankamas socialinių paslaugų kokybės standartizavimas, o esama teisinė bazė tik iš dalies numato socialinių paslaugų kokybės rodiklius ir visiškai neapibrėžia kokybės vertinimo kriterijų – pasitvirtino.

Social services are a form of social support ensured by the state to its citizens. The purpose of social services is to provide conditions for an individual (family) to develop and strengthen their abilities to cope with their social problems independently, to maintain social relationships and to help them overcome social exclusion. Provision of timely quality social services is required to achieve this purpose. The quality of social services is defined as matching or exceeding service users’ expectations as well as meeting the requirements of the contracting authority, government or municipality. Social service providers identify customers’ expectations by customer survey. The requirements of the contracting authority, government or municipality should be regulated by legal acts. Analysis of the legal acts regulating provision of social services indicates that currently in Lithuania there are no legal acts defining quality standards or criteria of assessment of social services. The empirical research of the present study into the effectiveness of legal regulation of the standards and assessment of the quality of social services, which was carried out with participation of 100 organizations providing social services in Lithuania, indicated that based on service providers‘ opinions, among the legal acts regulating provision of social services, the standards of the quality of social services are defined in the clearest mode by the Order No A1-93 On the approval of the catalogue of Social services of April 5th, 2006 and Order No.A1-46 On the approval of the framework of reference for social care norms of February 20, 2007 by the Minister of Social Security and Labor. However, the criteria of quality assessment are not defined by any legal acts or they are defined insufficiently. The service providers claim that there is an urgent need for standards of social services and criteria of quality assessment. However, the approved standards should be of the nature of recommendation. Such standards would assist providers of social services in the assessment of the quality of social services and its constant improvement. According to the service providers, the standards should be defined by a work group of theorists and practitioners set up by the Ministry of Social Security and Labor of the Republic of Lithuania. The researchers in the processes of standardization in the European Union also point out that standards should be developed by politicians, practitioners and theorists. The empirical research and analysis of current legal acts regulating provision of social services has proved the hypothesis proposed by the author of the present study predicting that the standardization of social services in Lithuania is insufficient and the current legal basis only partly sets the indicators of the quality of social services and does not define criteria of quality assessment