Valstybės vadovo konstitucinis statusas Lietuvos ir Čekijos Respublikose: lyginamasis aspektas

Valstybės vadovo įgaliojimų ir santykių su kitomis valstybės institucijomis klausimai yra aktualūs kiekvienai valstybei, nes kiekvienai valstybei reikia asmens, kuris reprezentuotų valstybę vidaus ir užsienio politikoje, atliktų kitas valstybės vadovui būdingas funkcijas. Valstybės vadovo teisinė padėtis priklauso nuo valstybės valdymo formos. Atsižvelgiant į Čekijos Respublikos Konstitucijos visuminį teisinį reguliavimą, galime daryti išvadą, jog valstybės vadovas atspindi parlamentinei respublikai būdingo prezidento portretą, o Lietuvos Respublikoje yra pripažįstama tam tikra valstybės vadovo kompetencija, būdinga ir pusiau prezidentinei respublikai. Skirtingos valstybių valdymo formos suponuoja ir apie Lietuvos Respublikos Prezidento ir Čekijos Respublikos Prezidento konstitucinio teisinio statuso tam tikrus skirtumus, kuriuos ir yra bandoma atskleisti analizuojant formalius ir realius respublikų prezidentų įgaliojimus santykiuose su kitomis valstybės valdžią įgyvendinančiomis institucijomis ir apžvelgiant kitus valstybės vadovo teisinio statuso aspektus. Šio darbo naujumas slypi tame, kad Lietuvos ir Čekijos valstybių vadovų teisinis statusas atskleidžiamas naudojant lyginamosios analizės metodą. Šio darbo tyrimo objektas yra Lietuvos Respublikos Prezidento ir Čekijos Respublikos Prezidento konstitucinio teisinio statuso lyginamoji analizė, kuri atliekama remiantis 1992 m. LR Konstitucija ir 1992 m. ČR Konstitucija. Analizuojant valstybių vadovų konstitucinį teisinį statusą, didžiausias dėmesys skiriamas istorinei raidai, prezidento rinkimų, pavadavimo ir įgaliojimų netekimo konstituciniams pagrindams ir įgaliojimų apimčiai santykiuose su kitomis valstybės valdžią įgyvendinančiomis institucijomis. Pagrindinės išskirtinos įgaliojimų, susijusių su parlamentu, sritys: įgaliojimai, kurių objektu yra pats parlamentas, kaip valstybės institucija, įgaliojimai legislatyvinėje srityje, aukštų valstybės pareigūnų skyrimo srityse, bei įgaliojimai ypatingųjų įgaliojimų srityje. Analizuojant Vyriausybės ir Respublikos Prezidento santykius, kurie atsiskleidžia dualistinei vykdomajai valdžiai įgyvendinant įgaliojimus kartu, išskirtinos šios svarbiausios sritys: vyriausybės formavimo procesas, užsienio politikos įgyvendinimas ir valstybės vadovo teisės aktų kontrasignavimas. Taip pat valstybių vadovai turi reikšmingus įgaliojimus teisėjų skyrimo srityje, tai atsispindi ir Čekijos bei Lietuvos valstybių vadovų įgaliojimuose formuojant teisminę valdžią. Nesvarbu, kokia bebūtų valstybės įgaliojimų apimtis, tačiau kiekvienas valstybės vadovas turėtų užtikrinti darnią sąveiką tarp valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų.

The powers of the head of the state and relations with other state institutions are relevant ant actual questions for each state because each state must have a person who is representative of the domestic and foreign policy and performs other functions which are assigned by Constitution. The legal status of the head of the state depends on the state form of government. Regard overall Czech Republic constitutional regulation we can conclude that the head of the Czech Republic reflects the portrait of the head of parliamentary republic whereas the President of Republic of Lithuania is recognized as a head of the state which has some features of a semi-presidential republic. The different forms of government presupposes the certain differences of constitutional legal status of the President of Czech Republic and President of Republic of Lithuania. These differences are revealed by analysis of formal and legal powers of the heads of states in the relations with other institutions implementing state power and investigating other aspects of legal status of head of the state. The originality of this work lies in the fact that legal status of the President of Czech Republic and legal status of the President of Republic of Lithuania is revealed by comparative analysis. The main subject of this work is the comparative analysis of presidential institutions in two different countries legal acts: the Constitution of Republic of Lithuania (1992) and the Constitution of the Czech Republic (1992). Analysis of the legal status of the heads of the states is focusing on the historical development of the institution of president, elections, the institute of substitute, the loss of the constitutional status and the powers in relations with other institutions implementing state power. The main powers in relation to parliament: power which subject is the parliament as a public authority, the powers in the field of legislation, the powers in field of appointment of high-ranking governement officials and powers in the field of special responsibilities. Analysis of the relationships between Government and head of the state reveals the dualistic implementation of executive powers which can be distinguished with the following key areas: formation of the government, foreign policy and the head of state counter-legislation. Furthermore the President of Czech Republic and the President of Republic of Lithuania also have important powers in forming the judicial authority. The presidents of the states usually have different powers but no matter the scope of the powers every head of state should ensure the harmonious interaction between the state government implementing institutions.