Bendradarbiavimo sistemos plėtotė mokykloje: optimalaus modelio paieška

Šiandieninėje visuomenėje bendradarbiavimas traktuojamas kaip vienas reikšmingiausių procesų bei siūlomų sprendimų įvairiems, permainų įtakotiems, iššūkiams. Bendradarbiavimas tampa vis aktualesnis mokyklos bendruomenėje, įtakojantis ugdymo ir mokyklos, kaip organizacijos, kokybinę kaitą, inovacijų sklaidą, pedagogų profesinį tobulėjimą. Šiame magistro darbe analizuojami bendradarbiavimo plėtotės ypatumai mokyklos kontekste. Iškelta hipotezė, jog bendradarbiavimo kultūra siejasi su visos švietimo organizacijos funkcionalumu. Todėl tikėtina, kad tokios bendradarbiavimą apibūdinančios dimensijos kaip: pozityvus tarpusavio sąveikos vertinimas, aktyvus dalyvavimas įvairioje mokyklinėje veikloje, skatinantis vadovavimas bei valdymas (darbo organizavimas, informacijos sklaida, motyvavimas), palankūs tarpusavio santykiai bei atmosfera, o taip pat individualūs gebėjimai bei pastangos bendradarbiauti yra prielaida mokyklos veiklos efektyvumui ir bendradarbiavimo kultūrai plėtoti. Empirinis tyrimas buvo atliktas anketinės apklausos metodu. Atlikta statistinė ir psichometrinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 99 respondentai (pedagogai, administracijos darbuotojai bei ugdymo įstaigų vadovai). Apklausa vyko Vilniaus „X“ vidurinėje mokykloje ir „Y“ gimnazijoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1.Respondentų požiūris į bendradarbiavimą švietimo organizacijose yra pozityvus, tarpusavio sąveiką ugdymo įstaigose vertina kaip ,,reikalingą“, ,,įvairią“, ,,demokratišką“, „draugišką“, „skatinančią naujovių sklaidą“ bei ,,savanorišką“. 2.Vidurinėje mokykloje „dažniau“ nei gimnazijoje bendradarbiaujama iškilus probleminėms situacijoms bei organizuojant įvairius renginius, o gimnazijoje bendradarbiavimas - labiau sistemingas bei nuoseklus. 3.Labiausiai bendradarbiavimo plėtotę lemia geranoriški tarpusavio santykiai, teigiamos asmenybės savybės (draugiškumas, tolerancija), bendri siekiai ir tikslai, noras bei mokėjimas bendradarbiauti, tinkama psichologinė atmosfera. Bendradarbiavimo plėtotei trukdo neigiamos asmenybės savybės (egoizmas, arogancija), nesprendžiami konfliktai, skirtingi interesai bei pažiūros, kolektyviškumo, laiko stoka, patalpų trūkumas ir kt. 4.Tyrimu nustatyta, kad tokias bendradarbiavimo plėtotę lemiančias dimensijas kaip: darbo organizavimą, informacijos judėjimą, bendradarbiavimo atmosferą bei tarpusavio santykius labiausiai įtakoja demokratinis vadovavimo stilius. 5.Hipotezė pasitvirtino iš dalies, nes situacinis bendradarbiavimas, neapimantis visų mokyklos veiklos sričių, tiesiogiai nesusijęs su mokyklos veiklos funkcionalumu, bendradarbiavimo kultūros tobulinimu. 6.Gautų duomenų pagrindu sudarytas švietimo organizacijos optimalaus bendradarbiavimo žemėlapis.

In modern-day society collaboration is called one of the most important processes and solutions for different challenges. Collaboration becomes significant for school community and it determines education and school’s, as organization’s, qualitative changes, the spread of innovations, the professional improvement of educators. In this master‘s final paper peculiarities of collaboration system development in school context are analyzed. In hypothesis it is assumed that there are relations of collaboration culture with school functioning. It’s assumed that school functioning and collaboration culture development is determined by such collaboration dimensions as: positive estimation of collaboration, active participating in various school activities, motivating leadership and management (job organization, the spread of information, motivation), positive relationships and collaboration atmosphere, also individual abilities and attempt to collaborate. 99 respondents (educators, administration workers and schools’ directors) from “X” secondary school and “Y” gymnasium participated in this study. Participants had to fill up the questionnaires. Statistical and psychometric data analysis was made. The results have shown that: 1. Attitude toward collaboration in educational organizations are positive, interaction, reciprocity is thought to be “necessary”, “various”, “democratic”, “friendly”, “introducing the spread of innovations” and “voluntary”. 2. The cooperation during problem solving situations or organizing various school events is more often in secondary school, while in gymnasium cooperation is more consistent and less situational. 3. The development of collaboration is most strongly initiated by positive relationships, positive personality traits (friendliness, tolerance), common strivings and purposes of staff, intensions and abilities to collaborate, suitable psychological atmosphere. The development of collaboration is most strongly impeded by negative personality traits (egoism, arrogance), unsolved conflicts, different attitudes and interests, the lack of time and places. 4. Analysis showed that such collaboration development initiating dimensions as job organization, motion of information, cooperation atmosphere and relationships are most strongly determined by democratic leadership. 5. The hypothesis was partly confirmed, because situational collaboration, which is not inclusive all fields of school activities, is not directly associated with school activity functionalism and development of collaboration culture. 6. Using the results the map of optimal cooperation model was made.