Atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jų reikšmė bausmės skyrimui
Kasperavičius, Gintautas |
Pakštaitis, Laurynas | Recenzentas / Rewiewer |
Abramavičius, Armanas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kujalis, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Fedosiukas, Olegas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gutauskas, Aurelijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bausmių skyrimas yra labai svarbus baudžiamosios teisės institutas, nes asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, valstybės valia suvaržomos teisės ir laisvės. Todėl, pagrindinis uždavinys, keliamas bausmės skyrimo procesui - bausmės teisingumas. Tačiau tam, kad įgyvendinti šį visuotinį siekį, negalima pamiršti vieno iš bausmės požymių – individualumo. Įstatymu nustatyta bausmė, kaip individuali poveikio priemonė, turi būti adekvati (proporcinga) nusikalstamos veikos pavojingumui, teisingai individualizuota pagal padarytos konkrečios veikos pobūdį, asmens kaltumą, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Vienos iš tokių aplinkybių, reikšmingos parenkant skirtinos bausmės dydį - atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau, įprastai skiriant bausmes yra taikomos tik keletas iš jų. Dėl to, darbe pagrindinis dėmesys sutelkiamas į aplinkybių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK pavyzdiniu sąrašu, taikomumą praktikoje bei teismo diskreciją, lengvinančiomis pripažinti ir kitas aplinkybes, tiesiogiai neįtvirtintas BK 59 straipsnyje. Tyrimo dalyko nustatymas padėjo išskirti aplinkybių taikymo teismuose stokos priežastis. Tai objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai. Objektyvių veiksnių buvimą sąlygoja materialinių BK nuostatų faktoriai, kurių pasireiškimas byloje paprastai nepriklauso nuo žmogaus valios (pvz. kiekvienos bylos išskirtinumas). Subjektyvūs veiksniai kyla iš proceso subjektų valios ir yra susiję su jų atliekamais veiksmais (pvz., aplinkybių nevertinimas, teismo vengimas gilintis į šių aplinkybių taikymui reikšmingus kriterijus). Atlikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų tyrimą, tekste pateikti atvejai, kai žemesnių instancijų teismai netaikė, netinkamai vertino baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar nesvarstė byloje esančių faktinių duomenų, turinčių reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai, teisingam bausmės skyrimui. Bylų analizė leido pagrįsti hipotezę, jog egzistuoja platesnio bei įvairiapusiškesnio baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymo trūkumas. Ši tendencija lemia netinkamą teisingumo ir bausmės individualizavimo principų įgyvendinimą bausmės skyrimo procese. Taipogi, darbe pateikiama baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių samprata (sąvoka), raidos analizė, apžvelgtas istorinis reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, atliktas 7 užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų lyginamasis tyrimas, kurio pagrindu pateikta užsienio šalių lengvinančių aplinkybių klasifikacija. Siekiant patvirtinti darbe iškeltą problemą, hipotezę, kitus probleminius klausimus, buvo parengtos apklausos anketos baudžiamosios justicijos mokslininkams ir teisėjams. Sociologinio tyrimo rezultatai atspindi respondentų požiūrį dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymo ir jų reikšmės teisingam bausmės skyrimui. Galiausiai, darbo pabaigoje siūloma BK 39 straipsnio 2 sąlygos pataisa, kuri apimtų BK 59 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas – „2) yra šio kodekso 59 straipsnio pagrindu teismo pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jei bent vienos aplinkybės pripažinimas neprieštarauja teisingumo principui“.
The work touches upon the problem of individualization of punishment under the Criminal Code of the Republic of Lithuania and court practice. The new Criminal Code of the Republic of Lithuania establishes sufficient regulation, enabling the courts to impose just and individualized penalties. The penalty as an individual sanction should be proportional for gravity of the criminal deed and correctly customized according to the specific nature of the criminal act, guilt and the personality of the culprit. One of the most important factors, which helps to personalize the sentence are the mitigating circumstances. This institute is laid down in Article 59 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. Despite that regulation, the problem, on this aspect, arises in application of the law. In this work was committed a study of 134 cases of the Supreme Court of Lithuania. In 17 cases the court of cassation found that the lower courts did not apply the mitigating circumstances, properly evaluate or consider facts. It is shown that actions of the lower tribunal institutions were essential for the defendant's legal situation and affected the just imposition of punishment. Case analysis based the hypothesis that there is a lack of application of the mitigating circumstances. This trend is due to the improper implementation of the principles of justice and punishment individualization, when courts have been imposed penalties. For cause to explain this case study, the author was identified subjective and objective factors that determine the application of the mitigating circumstances under Article 59 of the Criminal Code in the courts. Also, the work presents the concept of mitigating circumstances, the analysis of their development and shows the historical regulation of the criminal laws of Lithuania. What is more, the author exercised a research of the criminal laws in foreign countries therefore this motion leads to submit a classification about the mitigating circumstances on comparative level. In order, to confirm the problem raised by the work, the hypothesis, other problematic issues have been created questionnaires for the criminal justice scholars and judges. This survey research reflects the viewpoint of respondents on the mitigating circumstances, and their significance of the fair punishment. Finally, the author suggests the Amendment of Criminal Code of the Republic of Lithuania. It should be applied on the second provision of Article 39: - „2) the court recognized at least one mitigating circumstance by the basis of Article 59 of the Code, if it provided that the context of recognition is in compliance with the principle of justice“.