Kaimiškųjų rajonų užimtumo didinimo galimybės: Tauragės atvejis

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojama mokslinė ir praktinė nepakankamo užimtumo lygio ir didelio nedarbo problema kaimiškuose rajonuose. Teorinė darbo analizė leido atskleisti kaimiškųjų rajonų mažesnio užimtumo situaciją pasaulyje, Europoje ir, galiausiai, Lietuvoje. Kaimiškieji rajonai pasižymi didesniu nedarbo lygiu, sąlyginai mažesniu moterų nedarbu ir mažesnėmis darbo užmokesčio pajamomis. Antrojoje darbo dalyje pasiūlytas galimas ekonominių procesų modelis, kuris turėtų paaiškinti užimtumo veiksnius ir jų poveikį tiriamam rodikliui. Trečiojoje dalyje, pasitelkiant statistinę-matematinę ir ekonometrinę analizę, tirti ir tikrinti įvairūs ekonominių rodiklių ir užimtumo ryšiai. Gauti rezultatai rodo, kad egzistuoja priešingas ryšys tarp regiono augimo ir užimtumo didėjimo tempų. Kitaip tariant didėjant produktyvumui, auga rajono sukuriamas produktas, tačiau dėl spartesnio produktyvumo pokyčio, kaip ir technologinės pažangos, darbui atlikti reikalinga mažiau darbo jėgos. Todėl regiono plėtros atveju užimtumas nebūtinai didės, jeigu didės, tikėtina, lėtesniu tempu nei regiono augimas. Darbo pagrindinė išvada yra, jog siekiant kelti užimtumo lygį kaimiškuose rajonuose, reikalinga konkreti politika, nukreipta į darbo vietų kūrimą.

In this final master thesis paper the issue of insufficient employment level and high unemployment level in the rural regions is discussed and analyzed. Theoretic analysis revealed the situation of reduced employment situation in rural regions in the worlds, Europe and finally Lithuania. The rural regions are featured by high unemployment level, less women employment and lower job remuneration. In the second paper part the model of the employment level factors is being proposed, which suppose to expose the connection between various factors and employment. In the last part these connections are being tested and checked. The result of the research reveals that there is a contradiction between outcome and employment growth. In case of output growth the employment increases relatively slower and not necessarily due to technological advancement and productivity raise. The main conclusion is drawn that only policy directed to the creation of job placements can give a desired result for the effective employment increase.