Viešumo principo įgyvendinimas teismų veikloje

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama viešumo principo įgyvendinimo administraciniuose ir bendrosios kompetencijos teismuose problematika, atskleidžiant šio principo ypatingą svarbą tiek žmogaus, tiek visos visuomenės teisių ir teisėtų interesų apsaugos srityje. Pirmojoje tyrimo dalyje yra nagrinėjama viešumo principo samprata, turinys ir esmė, taip pat teisinis įtvirtinimas tiek Lietuvos nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, pabrėžiama šio principo ypatinga svarba administracinių teismų veikloje. Šioje tyrimo dalyje viešumo principas atskleidžiamas kaip viena iš teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo sąlygų, analizuojami galimi jo ribojimai bei su ribojimu susijusi problematika. Antroje tyrimo dalyje analizuojamas viešumo principo įgyvendinimas administraciniams teismams vykdant teisingumo funkciją. Viešumo principas vertinamas kitų procesinių ir materialinių garantijų kontekste, t. y. atskleidžiamas viešumo principo ir teisminio proceso trukmės santykis, nagrinėjama bylos medžiagos ir teismų sprendimo paskelbimo viešumo, teismo skelbiamų sprendimų nuasmeninimo, viešumo principo ir teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą santykio problema, teisės į teismo sprendimo išaiškinimą galimybė, techninių priemonių naudojimo teisminio nagrinėjimo metu praktika. Trečioji tyrimo dalis skirta atskleisti būtinumą viešumo principą traktuoti ne tik kaip teismo proceso, bet kartu kaip teismo institucinio viešumo principą, kuris yra būtinas teismo, kaip vienos iš trijų valstybės valdžių, atributas, ir kuris kildinamas iš viešųjų struktūrų kontrolės principo. Dėl to šioje dalyje yra trumpai aptariama teismo institucinio viešumo samprata ir reikšmė, analizuojama informacijos apie teismus prieinamumo ir suprantamumo problema bei teismų ir žiniasklaidos santykis, įgyvendinant viešumą. Kartu yra išskiriamas ir bylų paskirstymo teisėjams klausimas, kaip vienas tiesiogiai susijusių teismo institucinio viešumo užtikrinimo sąlygų. Tyrimo pabaigoje, įvertinus visus su viešumo įgyvendinimu susijusius probleminius aspektus, daromos išvados, patvirtinančios iškeltą hipotezę, jog Lietuvoje egzistuojantis viešumo principo teisinis reglamentavimas bei siauras jo praktinės reikšmės supratimas negali būti laikomas pakankamu tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek ir visos visuomenės teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimo garantu.

This MA paper is based on the analyses of problematic issues of the implementation of the principle of publicity in administrative and general jurisdiction courts, showing peculiar importance of this principle in the sphere of protection of human and society rights and legal interests. The first part of the study is intended for the analyses of the conception, the essence and legal regulation of the principle of publicity, emphasizing the specific importance of the principle in the practice of administrative courts. The principle of publicity is indicated as one of the conditions and essential components of due process of law. Possible restrictions and related problematic issues are concidered. In the second part of the survey the principle of publicity is analysed in the sphere of administering justice in both administrative and general jurisdiction courts. The principle of publicity is assessed in the context of other procedural and substantive law guarantees, i. e. the relation between the principle of publicity and the reasonable duration of the trial is shown, the problematic issues of case material and court decision announcement publicity, the compatibility between the right to publicity and the right to privacy are discussed. The third part analyses the necessity to approach the concept of the principle of publicity not only as a principle of court proceedings, but also as a principle of institutional court publicity, which is an essential atribute of one of the three state powers. Thus this part of the survey gives a short rewiev of the concept of the institutional publicity of the court, the significance of the relation between the media and courts, the problematic issues of comprehensibility and accessability of the information of court practice. At the end of the analysis, all the problematic aspects related to the implementation of the principle of publicity having been assessed, conclusions are drawn which confirm the hypothesis that legal reglamentation and the constricted comprehension of the practical importance of the principle of publicity in Lithuania cannot be considered as a sufficient protection of both of the parties and public rights and legal interests.