Options
Perdegimo sindromo įveikos strategijos socialinio darbuotojo profesinėje veikloje
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1025
Darbo tikslas – ištirti perdegimo sindromo įveikos strategijas socialinio darbuotojo profesinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1) Išanalizuoti perdegimo sindromo sampratą, simptomus ir veiksnius, lemiančius jo atsiradimą socialinio darbuotojo profesinėje veikloje; 2) Aprašyti perdegimo sindromo įveikos būdus socialinio darbuotojo profesinėje veikloje; 3) Atskleisti perdegimo sindromo įveikos strategijas remiantis socialinių darbuotojų patirtimis; 4) Atskleisti supervizijos metodo taikymo naudą socialiniams darbuotojams remiantis supervizorių patirtimis. Tiriamieji: 1) Ekspertai – supervizoriai vedantys supervizijos užsiėmimus socialiniams darbuotojams. 2) Socialiniai darbuotojai: 1) dalyvaujantys supervizijos bei intervizijos užsiėmimuose; 2) dirbantys ne mažiau kaip 4 metus. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir dokumentų analizės. Kokybinis tyrimas. Pusiau struktūruotas interviu. Duomenų analizės metodas - kokybinė (content) turinio analizė. Tyrimo rezultatai. Perdegimo sindromas – daugiadimensis darinys, apimantis emocinį išsekimą, depersonalizaciją, sumažėjusį veiksmingumą bei savirealizaciją. Perdegimo sindromo atsiradimui įtakos turi darbuotojų emocinė ir fizinė sveikata, kurią lemia šios pagrindinės veiksnių grupės: 1) organizaciniai veiksniai (darbo pobūdis ir darbo krūvis, materialinis darbuotojų aprūpinimas, tarpasmeniniai santykiai su kolegomis, vadovų parama ir t.t.); 2) individualūs veiksniai (individualios asmens savybės, jo savivertė, vertybinės nuostatos, vidinė parengtis, gebėjimas reaguoti į stresines situacijas, išsikelti lūkesčiai ir požiūris į darbą, asmens gebėjimas derinti darbinį ir asmeninį gyvenimą); 3) išoriniai aplinkos veiksniai (socialinė, ekonominė ir politinė asmenį supanti aplinka). Šiuolaikinės darbovietės, siekdamos tapti patraukliomis darbuotojams, privalo įvertinti profesinę riziką, sudaryti palankias darbo sąlygas, puoselėti atitinkamą organizacijos kultūrą, mažinti psichosocialinius rizikos veiksnius, mokėti specialisto kvalifikaciją ir darbo patirtį atitinkantį darbo užmokestį ir t.t. Visa tai galima įgyvendinti tik parengus atitinkamą teisinę bazę ir užtikrinus jos įgyvendinimą, taip darbuotojams sudarant saugias ir sveikas darbo sąlygas. Siekiant išvengti perdegimo sindromo, būtina taikyti organizacinio ir individualaus lygmens intervencijos priemones. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad socialiniams darbuotojams išvengti perdegimo sindromo padeda laikas skirtas sau (laikas su šeima, atostogos, kelionės, pabuvimas vienumoje ir kt.), kolegų parama (pokalbiai su kolegomis, komandinis darbas ir kt.) ir profesionalų pagalba (psichologų konsultacijos, nuolatinis kvalifikacijos kėlimas ir kt.). Siekiant išvengti perdegimo sindromo būtina taikyti supervizijos ir intervizijos metodus. Šie metodai tapo neatsiejama socialinių darbuotojų darbo dalimi, jie skatina nuolatinį socialinių darbuotojų tobulėjimą, asmenybės augimą, gerų santykių su kolegomis palaikymą. Tai „darbo santykių higiena“, apsauganti nuo perdegimo sindromo. Supervizijos dėka socialiniai darbuotojai turi galimybę įgyti pasitikėjimo savimi ir profesine veikla bei geriau suprasti savo profesinę tapatybę. Tą patvirtina ir tyrime dalyvavę supervizoriai, kurie teigia, kad supervizija yra viena iš priemonių, padedančių socialiniams darbuotojams išvengt perdegimo sindromo. Supervizijos metu socialiniai darbuotojai turi galimybę reflektuoti darbe kilusias situacijas ir „išsiventiliuoti“ kalbėdami apie tai kas jiems yra svarbu. Supervizijos metu atrandami problemų sprendimo būdai, pasitikrinama savo sprendimai. Grupėje užsimezgę santykiai padeda geriau pažinti savo kolegas ir įgyti jų pasitikėjimą. Taikant organizacijos superviziją, ji gali tapti naudinga kuriant strategiją bei išsigryninant darbuotojų vaidmenis organizacijoje.
The aim of this thesis is to examine coping strategies for burnout syndrome in the professional practice of social workers. Research tasks: 1) To analyse the concept, symptoms and factors contributing to burnout syndrome in the social work practice; 2) To describe ways of coping with burnout syndrome in the professional practice of social workers; 3) To reveal coping strategies for burnout syndrome based on the experiences of social workers; 4) To reveal the benefits of the supervision approach for social workers, based on the experiences of supervisors. Research participants: 1) Expert supervisors conducting supervision sessions for social workers; 2) Social workers: 1) Participants of supervision and counselling sessions; 2) Social workers who have been working for at least 4 years. Research methods: Analysis of scientific literature and documentary evidence. Qualitative research. Semi-structured interview. Data analysis method - qualitative (content) content analysis. Research results. Burnout syndrome is a multidimensional syndrome involving emotional exhaustion, depersonalisation, reduced efficiency and self-efficacy. Burnout syndrome is influenced by the emotional and physical state of employees', which is influenced by the following major groups of factors: 1) Organisational factors (nature of the work and workload, the material resources available to employees, interpersonal relations with colleagues, support from managers, etc.); 2) individual factors (individual personal qualities, self-esteem, values, internal maturity, ability to respond to stressful situations, expectations and attitudes towards work, ability to balance work and private life); 3) external environmental factors (the social, economic and political environment surrounding the person). In order to be attractive to employees, modern workplaces must assess occupational risks, provide favourable working conditions, maintain an appropriate organisational culture, reduce psychosocial risk factors, pay a wage commensurate with the professional's qualifications and experience, etc. This can only be achieved through the development and implementation of an appropriate legal framework to ensure safe and healthy working conditions for employees. In order to prevent burnout syndrome, it is necessary to apply specific interventions at organisational and individual level. The empirical research shows that social workers can avoid burnout by taking time for themselves (time with family, holidays, travel, solitude, etc.), getting support from colleagues (peer-to-peer conversations, teamwork, etc.), and getting help from professionals (psychological counselling, continuous professional development, etc.). Supervision and counselling techniques are essential to avoid burnout syndrome. These methods have become an integral part of the work of social workers, promoting their continuous development, personal growth and good relations with colleagues. It's "hygiene at work" to prevent burnout syndrome. Supervision provides social workers with the opportunity to gain confidence in themselves and in their work and to better understand their professional identity. This has also been confirmed by the supervisors who participated in the research, who say that supervision is one of the tools to help social workers avoid burnout syndrome. During supervision, social workers have the opportunity to reflect on situations at work and to "open up" by talking about what is important to them. During the supervision, people discover ways of solving problems and test their solutions. The relationships built in the group help them get to know their colleagues better and gain their trust. Organisational supervision can be useful for developing strategy and clarifying roles within the organisation.