Teisinio švietimo prielaidos šiuolaikinėje žiniasklaidoje

Darbo tema: Teisinio švietimo prielaidos šiuolaikinėje žiniasklaidoje. Teisinis švietimas aktuali šių diena problema. Kuriami įvairūs projektai, kurie leistų kelti visuomenės teisinių žinių lygį. Ypač didelis dėmesys skiriamas teisiniam švietimui mokymosi įstaigose. Tačiau iškyla klausimas, kaip teisinio švietimo informaciją perduoti asmenims, kurie jau yra tokio amžiaus, kai jų gyvenime ugdymo institucijoms vietos nebėra. Jie dirbantys, auginantys šeimas ir nelinkę domėtis švietimu. Viena iš tokių teisinio švietimo informacijos perteikimo priemonių yra šiuolaikinė žiniasklaida. Darbo tikslas – išsiaiškinti teisinio švietimo galimybes panaudojant šiuolaikinės žiniasklaidos formą – socialinę reklamą, įvertinant pritaikymo aspektą. Šiam tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: aptarti teisinio švietimo sampratą; atskleisti šiuolaikinės žiniasklaidos socialinį funkcionalumą; sukurti tyrimo metodiką, padėsiančią nustatyti teisinio švietimo galimybes per socialines reklamas; išsiaiškinti teisinio švietimo informacijos teikiamos socialinėse reklamos pritaikymą praktikoje. Teorinėje dalyje analizuojamos teisės ir švietimo sąvokos. Aiškinant, kad teisė, tai visiems visuomenėms nariams taikomos elgesio taisyklės, o švietimas – procesas, kurio pagalba visuomenė lavina savo gebėjimus ir gilina žinias. Teisė ir švietimas susieti, remiantis tuo, kad abu būtini visuomenei tinkamai funkcionuot, sujungus šiuos du procesus, visuomenei suteikiam žinių, kurias jie gali pritaikyti praktiniame gyvenime. Taip pat teorinėje dalyje analizuojama socialinės reklamos sąvoka bei tikslas. Pateikiama, kad socialinės reklamos pagrindinis tikslas keisti visuomenės narių elgesį ar požiūrį. Tinkamai atlikti darbą buvo pasirenkami metodai: teoriniai (mokslinių literatūros šaltinių magistrinio darbo tema analizavimas ir apibendrinimas), empiriniai (pusiau standartizuotas interviu, siekiant išsiaiškinti asmens patirtį). Empirinių duomenų analizės metodas – kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo imtį sudaro 7 informantai, kurie buvo pasirinkti, taikant patogiosios tikimybinės atrankos būdą. Tyrimas parodė, kad žmonės suvokia kas yra leistina, o kas ne , t.y. turi teisinių žinių, kurios naudingos praktiniame gyvenime, tačiau turimas teisines žinias jie nelinkę pritaikyti praktiniame gyvenime. Iš 5 nagrinėtų situacijų, kurios buvo pateikiamos socialinėse reklamose, tik vienoje tyrimo dalyviai pritaikė savo žinias. Kitose situacijose informantai nesinaudojo savo turimomis teisinėmis žiniomis.

Thesis: The assumption of legal education in modern media. Legal education is an actual problem nowadays. Various projects which could enlarge the legal knowledge of the society are established and especially at schools. But it is still a question, in which way it is possible to represent this kind of information to that part of society, which is older and is out of the process of education. This element is often working people, taking care of their families and not tends to be interested in education. One of ways to introduce this group with newest information is media. The purpose of this paper is to ascertain possibilities of legal education through one of modern media types – social advertising. To achieve this objective, following tasks are dispensed: discussing the conception of legal education; revealing the social functionality of modern media; creating methodology of research, which helps to identify possibilities of legal education through social advertising; finding out the practical appliance of the information of legal education obtained from social advertisements. In the abstract part concepts of law and education are being analysed. Explanation given, that law is the set of rules of behaviour, common to all the members of society, and education is a process, in which society develops its abilities and exacerbates knowledge. Law and education are related, with reference to the fact, that both are essential for the proper functioning of society. While connecting these two processes, knowledge which society uses in everyday life is disseminated. Also the concept and the purpose of social advertisement is analysed in the abstract. It is stated, that the main purpose of social advertising is to change the behaviour or attitude of society members. To accomplish paper properly, below prescribed methods were chosen: theoretical (analysis and generalisation of scientific literature based on the topic of thesis), empirical (half – standardized interview, pursuing to clear the experience of each informant). Methodology used to shift empirical data – qualitative content analysis. The grip of this research is composed of seven informants, which were chosen according to convenience probability sampling method. The research disclosed, that people understand, what is legal and what is against the standards, what means they have legal knowledge, which are useful in everyday life, but they are not tend to apply that knowledge. Five examples, exposed in social advertisements, were analysed and only one appeared to be applied by the people in everyday life. Other four examples emerged to be inapplicable.