Nepriklausomoje Lietuvoje gimusio jaunimo sovietinės praeities samprata

Lietuvoje išsamiai analizuotos visuomenės nuostatos gyvenimo Sovietų Sąjungos sudėtyje atžvilgiu, tačiau jaunų žmonių nuomonės tyrimai sudaro tik nedidelę ir ne itin išsamią tokių sociologinių tyrimų dalį. Jaunimo požiūris į sovietinę praeitį iki šiol nėra tapęs išsamaus bei savarankiško tyrimo objektu. Šiuo darbu siekiama šią spragą užpildyti. Išsikeliamas tikslas nustatyti, kokia sovietinių laikų samprata vyrauja 18-22 m. amžiaus jaunimo grupėje. Suformuluojamos trys pirminės hipotezės: a) Jaunimas sovietinį laikotarpį vertina indiferentiškai; b) Pagrindinis informacijos apie sovietinius laikus šaltinis yra mokykla; c) Sovietinis laikotarpis apibrėžiamas negatyviomis sąvokomis. Tikslui pasiekti ir hipotezėms įvertinti iškelti keturi uždaviniai: a) Nustatyti kolektyvinės atminties funkcionavimo mechanizmus; b)Nustatyti, kokią įtaką požiūrio į sovietinius laikus susidarymui turi socializacijos agentai – tėvai bei mokykla; c)Apibrėžti nostalgijos sovietiniams laikams sąvoką bei išskirti nostalgijos atsiradimui paaiškinti pateikiamas priežastis; d) Atliekant empirinį tyrimą išsiaiškinti, kaip jauni žmonės apibūdina sovietinį laikotarpį, kaip jie jį vertina ir, ar iš viso sugeba tokį vertinimą išsakyti. Siekiant išsikeltų uždavinių pasitelkiami šie metodai: fokus grupės, mokslinės literatūros analizė, antrinių statistinių ir sociologinių duomenų analizė bei loginis – surinktų duomenų kritinis įvertinimas bei apibendrinimas. Tyrimo metu paneigiamos visos trys hipotezės bei nustatoma, kad jaunimo tarpe yra įsitvirtinusi dvilypė sovietinių laikų samprata. Sovietinis laikotarpis vertinamas neigiamai, nes tuo metu buvo nepaisoma žmogaus ir politinių laisvių bei teisių. Tačiau tuo pat metu išskiriamos ir pozityvios šio laikotarpio pusės, kurios siejamos su tam tikro socialinės gerovės lygmens užtikrinimu bei gyvenimo stabilumu. Taip pat padaroma išvada, kad jaunimo požiūris į sovietinę praeitį svyruoja nuo istorinio revizionizmo iki absoliučios indiferencijos. Tarpinei pozicijai atstovauja jaunimas, kuriam sovietinis laikotarpis aktualus tiek, kiek domėjimasis juo suteikia galimybę patirti ekstremalių pojūčių ar apie tą laikotarpį sužinoti faktų, kurie šiandienos pasaulyje yra ,,keisti“ ar ,,sunkiai suvokiami“.

Society’s attitudes towards life inside the Soviet Union have been thoroughly analyzed in Lithuania, however, research of young people’s opinion make only a small, not very exhaustive part of such sociological research. Young people’s attitude towards the soviet past has not become the object of thorough and independent research yet. The purpose of this work is to fill this gap. The aim is to determine, what conception of the soviet times dominates among young people who are 18-22 years old. Three primary hypotheses are formulated: a) Young people evaluate the soviet period indifferently; b) School is the main source of information about the soviet times; c) Soviet period is described in negative concepts. Four objectives are raised to achieve the aim and to evaluate the hypotheses: a) to determine collective memory functioning mechanisms; b) to determine, what is the influence on the attitude to the soviet times formation of socialization agents – parents and school; c) to define the concept of nostalgia to the soviet times and distinguish the causes for explaining the origin of nostalgia; d) With the help of empirical research, to find out how young people describe the soviet period, how they evaluate it and if they are able to express such evaluation at all. The following methods have been chosen to achieve the objectives: focus groups, scientific literature analysis, analysis of secondary statistical and sociological data, and logic-critical evaluation and summation of the collected data. All the three hypotheses were denied during the research and it was found that ambivalent conception of soviet times is established among young people. The soviet period is evaluated negatively because a person and his political freedom and right were ignored. However, positive sides of this period are also distinguished, they are related to a certain guarantee of social welfare level and life stability. There is also a implication, that young people’s attitude towards the soviet past fluctuates from historical revisionism to absolute indifference. Intermediate position is represented by those youngsters, who find the soviet period topical only to the extent when interest in it gives a possibility to experience extreme feelings or to find out facts about that period, which in today’s world are considered “weird” or “hard to understand”.