Atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, branduolinė energija laikytina vieninteliu nepertraukiamai veikiančiu ir santykinai kompaktišku mažo CO2 kiekio energijos šaltiniu, turėsiančiu atlikti pagrindinį vaidmenį, siekiant globaliai spręsti klimato kaitos ir kritinės oro taršos problemas. TATENA atliktas tyrimas rodo, kad norint iki 2050 m. pasiekti, jog pasaulinis su energijos gamyba susijęs išmetamo CO2 kiekis taptų nulinis, ir suteikti pasauliui nors menkiausią galimybę apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C, reikės patrigubinti pasaulinius branduolinės energijos pajėgumus ir plėtoti mažus modulinius reaktorius SMR. Branduolinė energetika paremta JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos (Bendrosios klimato kaitos konvencijos COP28). ES tvarios veiklos taksonomijoje, kurioje apibrėžiami ekonominės veiklos, suderintos su grynojo nulio trajektorija iki 2050 m., kriterijai, branduolinė energetika taip pat laikoma ekologiškai tvaria (jei valstybė įvykdo keletą griežtų sąlygų, pavyzdžiui, pasirūpina radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginiais). Jei branduolinės energijos pajėgumai pasaulyje bus patrigubinti (dėl to apskritai padidės branduolinių objektų statybos ir branduolinių medžiagų gabenimo apimtys), atsižvelgiant į konkrečius šių dienų įvykius ir teisines spragas branduolinės energetikos srityje bei specifinį antropocentrinį branduolinės teisės pobūdį apskritai - neišvengiamai turėtų didėti ir poreikis atlikti atitinkamus tyrimus, kaip konkrečiai patobulinti branduolinės energetikos reglamentavimą, kad jis taptų labiau orientuotas į aplinkos apsaugą. Be kita ko, būtina sukurti patobulintą, aplinkosauginiu aspektu civilinės ir valstybės atsakomybės teisinę sistemą, kuri koreliuotų su mokslinių tyrimų rezultatais. Projekto tikslas - pasiūlyti tikslias priemones, kaip patobulinti pirmiau minėtą sistemą holistiškai, balansuojant tarp tarptautinės aplinkos apsaugos ir branduolinės teisės pjūvių.