Nowe metody identyfikacji w praktyce sądowej

The main part of the paper has been devoted to an analyze of Polish jurisprudence trying to create a commonly accepted definition of scientific evidence which could be adopted into practice. For last 10 years there have been two attempts of that by the occasion of implementing osmology/odorology/dog-scent-identification as well as the DNA examination. The last one seems to be particularly worth emphasizing. The Polish Supreme Court has established conditions of acceptance a new method which read as follows: 1) the method has to be practised in an distinguished, attested laboratory or in the one of the university's chair; 2) the method should be based on a scientific theory and until it is eventually confirmed, the concrete examination has to be always repeated by an independent lab; 3) results should be - if possible - given in figures.

Apibendrindamas teismų praktikos analizę, autorius konstatuoja, kad DNR tyrimų rezultatus pripažinti kaip įrodymus būtina, jei: —identifikacinį tyrimą atlieka žinoma mokslinė institucija, turinti atitinkamą materialinę bazę, praktinę patirtį atliekant tokius tyrimus bei kvalifikuotus darbuotojus. Institucija veikia kaip universitetinės katedros struktūros dalis arba turi akreditaciją; —tyrimo metodai turi išplaukti iš teorijos, o taikant juos būtina remtis nustatytomis taisyklėmis, kurios užtikrintą patikimą rezultatą. Jeigu metodas nėra visuotinai pripažintas, konkrečios identifikacijos atveju būtinas kitos nepriklausomos mokslinės institucijos verifikacijos tyrimas; —tyrimų rezultatus būtina pateikti kiekybine išraiška.