Edukologinis požiūris į mokesčių raštingumo ugdymą: prielaidos ir perspektyvos Lietuvoje
Mykolo Romerio universitetas |
Straipsnyje nagrinėjamos mokesčių kultūros ir mokesčių raštingumo, kaip specifinių socialinių fenomenų, apibūdinančių valstybės mokesčių sistemos funkcionavimą, samprata, jos formavimosi prielaidos ir koncepcijos, atskleidžiama mokesčių raštingumo reikšmė efektyviam mokesčių administravimui. Remiantis užsienio ir Lietuvos autorių įžvalgomis bei švietimo sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais yra identifikuojami ir apibūdinami mokesčių kultūrą bei mokesčių raštingumą lemiantys edukologiniai veiksniai – mokesčių mokėtojų švietimas, suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą ir pilietinis švietimas; vaikų gyvenimo įgūdžių bei sąmoningumo formavimas mokykloje: jų ekonominio, finansinio raštingumo, verslumo bei pilietiškumo ugdymas. Straipsnyje taip pat pristatomi atlikto empirinio tyrimo (aukštosios mokyklos 1-ojo kurso studentų anketinės apklausos) duomenys, apibūdinantys praktines mokesčių raštingumo ugdymui aktualių temų integravimo į formalųjį ir neformalųjį ugdymą tendencijas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.
This article provides an overview of the concepts of tax culture and tax literacy as specific social phenomena that characterize the state’s tax system. It analyses the theoretical assumptions about their formation and the influence of tax literacy on effective tax administration. The article also describes the main educological factors that determine tax culture and literacy: according to the insights of foreign and Lithuanian authors, and the provisions established in educational legislation, these factors are identified as taxpayer education, adult learning and civic education, and the formation of life skills and awareness among children, including their economic and financial literacy, entrepreneurship skills and citizenship education. The paper also presents the results of empirical research, which was based on a survey of firstyear students, who are studying at the Mykolas Romeris University, and analyses the collected data (the answers to the survey questionnaire). The analysed data is used to provide insights on the practical integration of tax literacy development elements into the formal and non-formal types of education. In addition, the study examines trends of their implementation in Lithuanian general education schools, which provide primary, basic and secondary education services (i.e. schools which do not provide higher education and do not have the status of the university o r college). [...]