Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo: funkcijos ir įgaliojimai

The notion of "the person equated to the public servant" entered the Lithuanian criminal law together with the new Criminal Code of 2000. The article deals with functions and powers of such persons as obligatory alternative elements under Article 230, section 3, of the Criminal Code of Lithuania. Interpretation and application of all those elements is inconsistent up to now. Amendments in this field, made by the law adopted on 5 July 2004, render this topic even more relevant. Therefore, the article is aimed at revealing contents of each of the said elements; formulating rules of their interpretation and providing recommendations on the improvement of the above-mentioned provision. The notion of "administrative powers" must be understood much broader then administrative powers in respect of subordinates. It also means administrative powers in respect of persons who are not subordinate to the empowered person; and other administrative powers related to activities of public administration. The notion of "the power to act in the name of establishment, enterprise or organisation" has its own meaning, which is not dependant on the boundaries of the institute of agency in the civil law. This notion means a person’s right under the law or separate empowerment to make a deal(s) in the name of some legal person, or to perform other acts of legal importance when representing interests of that legal person in its relations with third parties.[...].

Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 230 str. 3 dalyje numatyto valstybės tarnautojui prilyginto asmens įgaliojimai ir funkcijos, kaip būtini alternatyvūs požymiai. Visų šių požymių aiškinimas ir taikymas iki šiol buvo nenuoseklūs. Straipsnyje pagrindžiama, kad sąvoka „administraciniai įgaliojimai" turi būti suprantama kur kas plačiau negu administraciniai įgaliojimai pavaldiems asmenims. Sąvoka „teisė veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu" turi savarankišką prasmę ir nesutampa su atstovavimo instituto civilinėje teisėje ribomis. Viešosios paslaugos teikimas gali būti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju, išanalizavus reikiamus teisės aktus ir nustačius visus būtinus požymius.