Pajamų nelygybės reikšmės ir patirtys kasdieniniame gyvenime
| Author(s) |
|---|
Skučienė, Daiva |
Kaminaitė, Gintarė |
| Date Issued |
|---|
2017 |
Straipsnyje analizuojamos pajamų nelygybės patirtys ir reikšmės kasdieniniame gyvenime. Ši analizė gali būti įdomi ne tik mokslinio tyrinėjimo aspektu, bet ir politikos formuotojams, siūlant pajamų nelygybės mažinimo priemones. Tyrimas remiasi Schutz’o metodologine prieiga, kuri įgalina konstruoti subjektyvaus pajamų nelygybės suvokimo modelį bei paaiškinti, kokią reikšmę turi pajamų nelygybė per subjektyvias patirtis. Tyrimo duomenys buvo surinkti apklausiant 24 informantus pagal skirtingą išsilavinimą, gyvenamąją vietovę, amžiaus grupes. Informantų atrankos formavimas buvo paremtas ankstesniais tyrimais (Keller ir kt., 2010; Chapple ir kt., 2009), kurių išvados teigė, kad yra skirtingi pajamų nelygybės vertinimai, atsižvelgiant į minėtas charakteristikas, bei siekiu atskleisti šalies gyventojų pajamų nelygybės reikšmių ir patirčių kasdieniniame gyvenime įvairovę. Tyrime dalyvavo 12 vyrų ir 12 moterų. Naudotas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo rezultatai buvo analizuoti naudojant turinio (content) analizės metodą, taikant ašinio kodavimo principą, išskiriant subkategorijas ir jungiant jas į kategorijas. Tyrimo rezultatai atskleidė pajamų nelygybės suvokimą per kasdieninę informantų veiklą, t.y. darbo aplinką, joje suvokiamą neteisingumą tarp vadovų ir pavaldinių, tarp valstybinio ir privataus sektoriaus, tarp užsienio kapitalo ir nacionalinių įmonių dirbančiųjų darbo užmokesčio, taip pat darbo krūvio ir darbo užmokesčio disbalansą, dirbančiųjų skurdo problemą. Buvo atskleistas latentinis nusivylimas per pajamų nelygybės ignoravimą, susitelkimą į geresnio darbo paieškas ar daugiau dirbant. Taip pat įvardytos pajamų nelygybės sąsajos su nepakankamomis vartojimo galimybėmis, ypatingai šeimų, auginančių vaikus ir senatvės pensininkų, kurie siekia subalansuoti savo kasdienines pajamas ir išlaidas. Pripažįstama, kad pajamų nelygybė yra per didelė, ji buvo susieta su kyšininkavimo reiškiniu šalyje. Nusivylimas ir nepasitenkinimas pajamų nelygybe sąlygoja norą didesnio socialinio teisingumo bei didesnio valstybės reguliavimo.
The issue of income inequality is on the recent public agenda. Mass media and academics focus on the negative consequences of income inequality. Despite the analyses of reasons and consequences in national academic literature, the personal experiences and meanings of income inequality in everyday life weren’t analyzed. This analysis is important not only for the academic purposes but also for the social policy. The patterns of income inequality and its impact on everyday life can help policy makers to better ground the proposals for the reduction of income inequality. On the other hand, it allows to envisage shortcomings or benefits for the different social groups of such proposals. The goal of this paper is to analyze the experiences and meanings of income inequality on everyday life of people. A. Schutz methodological approach allows to define the model of subjective understanding of income inequality. Previous researches provided findings that the evaluation of income inequality is different within social groups. Thus, the sample of informants was based on these findings and defined by education, gender, residential place and age. A total of 24 informants, selected by mentioned criteria, participated in the survey. The survey was implemented in 2016. The semi-structured interview was used for the survey. The findings were analyzed by content analyses, using axis coding approach. The findings of the research revealed that subjective meanings and experiences of income inequality in everyday life include the labour market, the capacities to consume, the ignorance of income inequality and its evaluation in relation with corruption. The experiences and meanings of income inequality are mainly related with the feeling of injustice in the labour market. The injustice in the labour market is related with the inequality of high wages among managers and subordinates, among private and public sector, among foreign and national capital enterprises employees, and etc. The injustice in the consumption field as a consequence of income inequality is perceived among families with children or retirees, who try to balance their expenses and income every day. The dissatisfaction and disappointment are accompanied with the desire of higher state regulation.