Kriminalistikos perspektyva Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 58 straipsnio kontekste: tarp kultūros, kontrolės ir atitikties
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2025 | 21 | 143 | 164 |
Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 581 straipsnis, kuris žymi reikšmingą pokytį bausmės skyrimo juridiniams asmenims srityje. Šiuo straipsniu pirmą kartą įtvirtinta pareiga vertinti organizacinę kultūrą ir veiklos kontrolės politiką kaip svarbius bausmės individualizavimo kriterijus. Toks norminis poslinkis atspindi perėjimą nuo formalios atsakomybės taikymo prie kontekstinio, vertybėmis ir prevencijos priemonėmis grįsto vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos sąvokos įstatyme nėra aiškiai apibrėžtos, straipsnyje nagrinėjami su tuo susiję teisiniai neapibrėžtumai ir pateikiama Australijos patirtis, rodanti, kad „korporacinės kultūros" samprata sėkmingai naudojama baudžiamojoje teisėje. Autorė siūlo arba įtvirtinti apibendrinančią sąvoką „atitikties valdymo sistema" (angl. Compliance Management System), apimančią tiek organizacinę kultūrą, tiek veiklos kontrolės politiką, arba alternatyviai papildyti LR BK 581 straipsnį, aiškiai įvedant atskirą „atitikties užtikrinimo" kriterijų, kartu raginant parengti kriminalistines metodines gaires, kurios padėtų įrodymais pagrįsti šių elementų egzistavimą ar neegzistavimą baudžiamajame procese.
This article analyzes Article 581 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which marks a significant shift in the sentencing of legal entities. For the first time, this provision establishes the obligation to assess organizational culture and internal control policy as important criteria in the individualization of punishment. This normative shift reflects a move away from the application of formal liability toward a contextual evaluation based on values and preventive measures. Given that these concepts are not clearly defined in the law, the article explores related legal ambiguities and presents Australia’s experience, where the concept of “corporate culture” is successfully used in criminal law. The author proposes either introducing a generalized term - “Compliance Management System” - encompassing both organizational culture and internal control policy, or alternatively, amending Article 581 of the Lithuanian Criminal Code to explicitly introduce a separate “compliance” criterion, alongside developing criminalistic guidelines to support the evidentiary assessment of these elements in practice.