Judėjimo negalę turinčių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje ypatumai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje atskleidžiami judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje ypatumai, pagrindinį dėmesį sutelkiant į profesinio pasirengimo, dalyvavimo darbo veikloje, kvalifikacijos kėlimo aspektus. Pasirinktas kiekybinis tyrimas, apklausos raštu metodas naudojant klausimyną. Tyrime dalyvavo 125 judėjimo negalę turinčios darbingo amžiaus (nuo 18 iki 55 metų) moterys iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Tyrimu atskleista, kad dauguma moterų turėjo specialybę. Pagrindiniai tyrime dalyvavusių moterų specialybės įgijimo motyvai – integracijos į darbo rinką, socialinio dalyvavimo ir savirealizacijos siekis. Tačiau tik pusė moterų dirbo. Pagrindinės nedarbo, taip pat patirtų sunkumų ieškant darbo ir darbo vietoje priežastys yra objektyvios (negalė, nepritaikyta viešoji ir darbo aplinka, darbo vietų negalę turintiems asmenims stoka, socialinių tarnybų pagalbos, paramos stoka, tarpininkavimo, konsultavimo poreikis, nepakankamas informuotumas, mokymosi prieinamumo problemos, neigiamos darbdavių, aplinkinių nuostatos, didelis darbo tempas, krūvis, padidėjusi konkurencija darbo rinkoje) ir subjektyvios (profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos trūkumas, nepasitikėjimas savimi, aktyvumo, iniciatyvumo, motyvacijos dirbti stoka, baimė būti atstumtam dėl negalios).
The article analyzes the peculiarities of the participation of women with motion disability in professional activities. The article concentrates on professional preparation, integration into the labour market and improving qualification. The method of written inquiry (the instrument—a questionnaire) was used. 125 women with motion disability between the working ages of 18 and 55 participated in the study. The research took place in 2009. The results showed that most of the respondents had a profession. The main motives of women for acquiring a profession and improving qualification were integration into the labour market and society, and self-realization. However, only half of the women had a job. The main factors for unemployment and difficulties experienced in the labour market fell into two groups: objective factors (social policy of the state; economic situation; disability; unequipped environment; insufficient work places in the labour market for people with motion disability; lack of social services support; lack of mediation, consulting and information; negative attitudes of employers and society; rapid pace of work) and subjective factors (lack of professional competencies; low self-esteem; lack of initiative, personal effort and motivation to work and improve qualification).