Confronting social media in higher education

Social media is becoming more and more pervasive in all aspects of life, including education. As social media application is a comparatively new research field, the discourse on its application in education environments is often contradictory. Thus, literature review is carried out to identify the main trends and issues in the emerging research and theories on social media use in higher education. First, the background of higher education modernization and technological influence is reviewed, paying attention to the effects of social media application in the sphere of higher education. Various forms of social media and transitional media applications, such as course management systems, are discussed concerning their use in educational environments. Also, a note is taken of new emerging educational theories concerning learning based on technological change and social media use. It is noted that the initial enthusiasm about social media application in higher education is changed by sober understanding of social media integration into higher education contexts.

Taigi yra svarbu apžvelgti egzistuojančią diskursų, susijusių su socialinių medijų taikymu aukštajame moksle, įvairovę, bandant išsiaiškinti pagrindines egzistuojančias socialinių medijų taikymo aukštajame moksle kryptis, problematiką ir perspektyvas. Apžvalginė literatūros analizė prasideda literatūros analizės metodologijos pristatymu. Remiantis mokslinės literatūros įžvalgomis aptariama pagrindinė informacija aukštojo mokslo modernizavimo klausimais, inspiruotais socialinių medijų vystymosi ir galingo skverbimosi į aukštojo mokslo erdvę. Socialinės medijos ir technologijos veikia kaip varomoji jėga, skatinanti aukštojo mokslo procesų kaitą. Tuo pat metu egzistuoja ir vidinės jėgos, skatinančios aukštojo mokslo procesų kaitą ir aktyvų socialinių medijų taikymą. Tai pirmiausia augantis aukštojo mokslo populiarumas ir poreikis, kurį padeda patenkinti socialinių medijų taikymas modernizuojant aukštojo mokslo procesų valdymą ir prieinamumą plačiajai visuomenei. Aptariamos žiniatinklinės virtualaus mokymosi aplinkos kaip pereinamoji grandis į įvairių socialinių medijų formų taikymą aukštajame moksle. Pristatomos įvairios socialinių medijų formos ir jų galimas taikymo pasirinkimas atsižvelgiant į mokymosi tikslus. Taip pat analizuojamas pedagoginis pokytis, vadinamosios saityno 2.0 pedagogikos atsiradimas, pristatomos įvairios naujos mokymosi teorijos. Galiausiai apibendrinama, remiantis įžvalgomis (Selvyn, 2012), kad požiūris į socialinių medijų taikymą aukštajame moksle kito nuo perdėtai entuziastingo iki blaiviai įvertinančio socialinių medijų taikymo aukštajame moksle teikiamas galimybes ir perspektyvas.