Dantų silantų veiksmingumas dantų ėduonies profilaktikai

Abstract

Dantų ėduonis yra itin dažna burnos sveikatos problema, kuri kelia didelę grėsmę žmogaus bendrajai sveikatai [1]. Ši liga kankina milijardus žmonių , negydomą dantų ėduonį turi 34,1 proc. žmonių visame pasaulyje [2;3]. Odontologai ir mokslininkai jau dešimtmečius kovoja su šia sveikatos problema, tačiau dantų ėduonies paplitimas ir dažnis išlieka gana aukštas [1], Nors dantų priežiūros priemonės su fluoridais yra prieinamos visiems ir gali padėti mažinti dantų ėduonies paplitimą, tačiau mokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies paplitimas yra pakankamai didelis [4]. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad net 60–90 proc. moksleivių visame pasaulyje yra turėję dantų ėduonį [5]. 2020 metų Lietuvos higienos instituto duomenimis 78,9 proc. 7–17 metų amžiaus vaikų turėjo dantų ėduonies pažeistus, plombuotus ir išrautus dantis [6]. Yra teigiama, kad ankstyvosios profilaktikos programos gali padėti formuoti vaikų burnos higienos įpročius bei užkirsti kelią dantų ėduoniui [7]. Maždaug 90 proc. vaikų dantų ėduonis atsiranda ant krūminių dantų kramtomųjų paviršių, tačiau šių dantų pažeidimų būtų galima išvengti naudojant nuolatinių krūminių dantų silantavimo prevencinę programą [8]. Pieninių ir nuolatinių dantų silantai veikia kaip fizinis barjeras tarp krūminių dantų vagelių, įdubų ir burnos aplinkos [9]. Remiantis valstybinės ligonių kasos Lietuvoje 6–14 metų vaikų krūminių dantų silantavimo programa pradėta vykdyti nuo 2005 metų ir vyksta iki šiol [10]. Tyrimai rodo, kad per pirmuosius dvejus metus, krūminių dantų silantavimas padeda užkirsti kelią dantų ėduoniui maždaug 81 proc., o po ketverių metų apie 50 proc. ir gali būti veiksmingi net iki 9 metų [8].