Teisė ir COVID-19 pandemija

Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]

In a crisis, to find a balance between the interests of the society and the individual is a challenge, as well as to manage the long-term consequences for society and the State – such as subsequent litigation, economic crisis, and inefficient financial management. In times of crisis, decisions always must be taken rapidly. As the experience of managing the COVID-19 pandemic demonstrates, it also required extraordinary legal measures, which raised issues concerning the rule of law, the powers of the institutions, and human rights protection. Concurrently, the pandemic highlighted the lack of planning, coordination, and cooperation between States and stakeholders in responding to the challenges of the pandemic and revealed systemic weaknesses. It is therefore necessary to assess not only the impact of legal measures on the management of the pandemic, but also the potential impact of the pandemic on the law and its development to prepare for future crises. The aim of this study is to analyse the impact of the law on the management of the pandemic and the impact of the pandemic, and the decisions taken during it on the further development of law, based on the experience of the COVID-19 pandemic in Lithuania and abroad. To achieve this goal, the following tasks of scientific study have been set: 1. To analyse the legal measures that were applied to manage the pandemic in Lithuania and to assess their impact in the broader scientific and foreign context of foreign and international court decisions. 2. To examine the legal regulatory challenges caused by the COVID-19 pandemic in national and international law and how they were responded to in the case law in Lithuania and abroad. 3. Assess the impact of the COVID-19 pandemic and the decisions taken to manage it on development of law (by analysing aspects of these consequences in various legal fields). 4. To assess the impact of the pandemic on the Lithuanian judicial system, the administration of justice and legal liability. A large team of researchers from various fields of law at Mykolas Romeris University Law School was gathered to conduct the research. The research study not only provides purely theoretical-scientific insights, but also reflects upon the experience of practitioners gained in the courts during the pandemic. The study covers the period from 14 March 2020 until 31 December 2021. In some cases, the pre-pandemic situation is also analysed in a comparative perspective. As the pandemic has not yet ended by the end of completion of this study, the conclusions of this study, as regards the long-term impact of the pandemic on the law, are still subject to adjustments due to the short time that has elapsed since the circumstances analysed and the measures taken by the States. The first part of the study examines the legal challenges that arose during the management of the pandemic to ensure the rule of law and how they were addressed. The impact of the pandemic on the application of legal regimes and the impact of the application of essential constitutional and international requirements, in particular on the restriction of human rights, was considered. Constitutional control during pandemic crisis has been and remains one of the most important pillars of the State under the rule of law. Constitutional courts while implementing constitutional justice and exercising constitutional control over the pandemic legal regulation ensure its compliance with the democratic principles of the rule of law and the protection of human rights. The analysis of constitutional jurisprudence from Austria, Italy, Spain, Germany, France, Slovenia, and Slovakia on different aspects of the management of pandemic, as well as the European constitutional doctrine on the legality of special regimes of States, the limits of the authority of State institutions, and different scope of the restrictions of the human rights and freedoms demonstrates that new requirements and assessment criteria stem from constitutional jurisprudence, which were developed during the pandemic. European constitutional doctrine and the analysis of the argumentation enshrined in the decisions of foreign constitutional courts might be important while deciding on the constitutionality of Lithuanian legal regulation and its amendments related to the pandemic. By the time of completion of this study (31 December 2021), several petitions to assess the constitutionality of legal regulation in response to the pandemic were pending at the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The voice of European constitutional courts was unanimous while recognising the severity of the sanitary situation and the threat that coronavirus was posing for the public health. However, the constitutional courts were equally unanimous while deciding that the State institutions crossed the lines of their competence or the restrictions on certain human rights and freedoms were too severe. Thus, even in the times of pandemic the constitutional requirements should be applied rigorously and the State authorities are not exempted from the obligation to respect them. However, pandemic affected the developments of the constitutional doctrine as well. In some constitutional justice cases classical principles of the restriction of human rights and freedoms were adjusted to the pandemic situation and the right balance among various constitutional values and the one between individual and public interest was revised. The public interest outweighed the usual balance to protect all citizens’ health and life, choosing to limit to a larger extent the individual rights and freedoms. The analysis of European constitutional jurisprudence revealed that this sanitary crisis was exceptional not only because of the severity and the scope of the restrictions of human rights and freedoms, but also because it remined and justified the challenged legal regulation by applying the precautionary principle, which seeks to prevent the negative consequences to the public health rather than regulate the outcome of the pandemic. Constitutional courts have also formulated the requirement to base the pandemic legal regulation on the scientific evidence, the change that determines the obligation to revise the adopted legal regulation. According to the conclusions of the European constitutional courts, legal regulation of the pandemic shall be set for a limited period, which does not eliminate the duty to revoke it before the due time ends if there are obvious changes of the situation. Finally, even the recognition of the breach of the constitutional norms most often did not come to the abolishment of the challenged legal regulation right after the proclamation of the relevant constitutional decision but providing appropriate time for the legislator to correct the erroneous legal norms. The presumption of the constitutionality of the legal consequences reaffirmed by the constitutional courts prevents the claims of compensation of damages caused by the legal regulation recognised in conflict with the Constitution. The study further examined the preconditions for the announcement of administrative legal regimes – emergency and quarantine – during COVID-19 pandemic. The concepts of the state of emergency and the quarantine regime were defined, the preconditions and conditions for the introduction of the regimes were revealed, as well as the extent of restriction of personal rights and freedoms established by these regimes were analysed. The study focused on the analysis of the transformation assumptions of the modes of the regimes. Considering the experience and the scientific and legal sources of foreign countries, it was explained why a quarantine rather than an emergency regime was introduced in the Republic of Lithuania in response to the COVID-19 pandemic situation. The study analysed the impact of the pandemic on the transformation of the system of entities managing the COVID-19 situation and the changes of powers of public administration entities during the pandemic. The system of subjects responsible for managing the COVID-19 pandemic situation was examined and the transformation of the mandate given to them, aims to justify why the public and individuals should be included in the system of those entities, and given certain powers to manage the pandemic. In addition, the study investigated the changes in the qualification of individual offenses covered by the Code of Administrative Offenses during the COVID-19 pandemic, and the extent that these amendments to the legal acts have contributed to the management of the pandemic through legal measures. The conditions and reasons for the introduction of new legal norms in the Code of Administrative Offenses have been researched. The case law and situations of bringing individuals to administrative responsibility for non-compliance with and violations of new legal requirements related to the management of a pandemic situation have been part of research. [...]