Implementation issues of article 10 of the European convention on human rights
Latvian Academy of Science |
Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis įtvirtina nuomonės ir išsireiškimų laisvę, tai yra numato, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nepaisant valstybės sienų ir netrukdant valstybės pareigūnams. Nuomonės reiškimo laisvė yra laikoma viena iš svarbiausių sąlygų demokratinės visuomenės bei atskiro individo vystymuisi. Ši laisvė yra svarbi ir kitų Konvencijoje įtvirtintų teisių garantavimui. Neginčytina, kad tarp nuomonės reiškimo laisvės bei, pavyzdžiui, asociacijų laisvės pagal Konvencijos 11 straipsnį, yra neatskiriamas ryšys. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Konvencijos 10 straipsnio praktinio taikymo aspektus bei ribas, atskleisti šio straipsnio nuostatų aiškinimą Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, ypatingą dėmesį skiriant sąvokos “apribojimų, būtinų demokratinėje visuomenėje”, aiškinimui. Nepaisant to, kad Konvencijos 10 straipsnis laikomas vienu iš svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, nuomonės reiškimo laisvė pagal šį straipsnį nėra absoliuti. Valstybė Konvencijos dalyvė turi teisę apriboti šią laisvę, tačiau gali tai daryti tik laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Jei valstybė, apribodama nuomonės reiškimo laisvę, nesilaiko minėto straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų ir reikalavimų, tokie valstybės veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip Konvencijos pažeidimas. Teisėtų apribojimų atvejai turi būti numatyti įstatyme ir galimi tik tada, kai jie yra būtini demokratinėje visuomenėje.