Asmens laisvė ir visuomenės saugumas: filosofinis aspektas

Straipsnyje analizuojama problema – asmens laisvės ir visuomenės saugumo santykis. Pabrėžiant prigimtinį žmogaus saugumo poreikį ir jam užtikrinti reikalingą išorinę žmogaus atžvilgiu jėgą, keliamas klausimas, kiek tai suderinama su žmogaus, kaip laisvo asmens, raiška. Nors laisvė yra būtina žmogaus savasties sąlyga, tačiau asmens autonomijos deklaravimas ir nepriklausomybės suabsoliutinimas šiuolaikinėje visuomenėje kuria beribių žmogaus savirealizacijos galimybių iliuziją, tuo pačiu naikindami ribą tarp laisvės ir savivalės. Asmens laisvė, traktuojama kaip galimybė elgtis „kaip jis pats nori“, daryti ką nors ar nedaryti, gali virsti savivale kito asmens atžvilgiu, kas, savo ruožtu, kelia asmens ir visuomenės saugumo problemą. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad žmogus visuomenėje gali būti laisvas tiek, kiek jis pripažįsta kito asmens laisvės teisę, o visuomenė saugi, jei apribojama atskirų asmenų savivalė vardan visų visuomenės narių laisvės.

The article deals with the correlation between person's freedom and society's security. Putting emphasis on human's natural demand for security and the outer strength with respect to human, the question is to what extent that goes with the expression of free human. Though freedom is necessary for human's singularity the declaration of personal autonomy and absolute independence in modern society create illusions of boundless possibilities of human's selfexpression, eliminating the division between freedom and self-will. If person's freedom is treated as a possibility to behave "as he likes", to do something or not to do it can change into self-will with respect to other person and can cause the problem of person's and society's security. The results of the analysis show that human in society can be free as long as he accepts the right of other person's freedom. Society will be secure if persons self-will is limited in the name of the freedom of all society members.