The Balanced scorecard method
Mykolo Romerio universitetas |
Performance management has become a legislative requirement for the private and local sectors. Unfortunately, not many tools exist to measure and monitor public and private service delivery effectively. Managers require accurate information to ensure that their decisions are not based on emotions and assumptions but that the information with regard to service delivery is accurate and relevant. In modern business models, intangible assets such as employee skills and knowledge levels, customer and supplier relationships, and an innovative culture are critical in providing the much-needed cutting-edge to the organisation. This is where tools like the balanced scorecard method hold relevance for the enterprise. Developed by Robert Kaplan and David Norton, the balanced scorecard method translates an organisation’s strategy into performance objectives, measures, targets and initiatives. It is based on four balanced perspectives, and links them together with the concept of cause and effect. A proper balanced scorecard can predict the effectiveness of an organisation’s strategy through a series of linked performance measures based on four perspectives including finance, customers, internal processes, employee learning and growth.
Subalansuotų rodiklių kokybės užtikrinimo teorija išreiškia sistemišką požiūrį į organizacijos kokybės valdymą. Ji atveria galimybes organizacijos misiją ir strateginius siekius transformuoti į išsamų veiklos uždavinių, kriterijų, rodiklių, siekinių ir procedūrų rinkinį (Kaplan, Norton, 1996; 1992). Šio rinkinio kaip kokybės užtikrinimo instrumento paskirtis – palengvinti su kokybės tyrimu, vertinimu ir tobulinimu susijusį institucijos vadovų darbą. Tai, R.S. Kaplano ir D.P. Nortono nuomone (1996; 1992), yra organizacijos strateginio valdymo instrumentas. Interpretuojant autorių žodžius, taikant subalansuotų rodiklių instrumentą, organizacijoje į kokybę žvelgiama iš įvairių pozicijų, atitinkančių fundamentaliuosius organizacijos dalyvių ir jos realizuojamų produktų ar teikiamų paslaugų vartotojų interesus. Tai reiškia, kad rengiant subalansuotų rodiklių kokybės užtikrinimo instrumentą strateginiai organizacijos uždaviniai, kriterijai, rodikliai ir siekiniai numatomi atsižvelgiant į organizacijos finansinę, klientų, vidinių veiklos procesų ir iniciatyvos (arba mokymosi ir augimo) perspektyvas. Jų visuma ir rodo integruotą (arba subalansuotą) požiūrį į kokybės užtikrinimą: tyrimą, vertinimą ir tobulinimą. Vadinasi, siekiant aukštos organizacijos veiklos kokybės apibrėžiama ne vienos, o keturių krypčių pokyčių valdymo organizacijoje eiga, grindžiama sistemišku požiūriu į daugiamačių veiksnių kompleksus, nuo kurių ryšių priklauso aukšta organizacijos veiklos kokybė.