Gamtosaugos programų įgyvendinimo žemės ūkyje socialiniai ekonominiai aspektai

Įgyvendinant tradicines agrarines aplinkosaugos programas žemės naudotojams yra mokamos kompensacinės išmokos už dalyvavimą jose ir nustatytų reikalavimų vykdymą, tačiau nėra vertinami gauti rezultatai ir pasiekimai bei programų įgyvendinimo efektyvumas. Išmokamos didžiulės kompensacinės išmokos, o gamtosaugos programų tikslai yra nepasiekiami. Pastarajame dešimtmetyje daugelyje išsivysčiusių šalių agrariniame kraštovaizdyje imtasi įgyvendinti gamtosaugos programas žemės naudotojams mokant kompensacines išmokas ne tik už dalyvavimą programose, bet ir už pasiektus rezultatus. Šių programų įgyvendinimas iš žemės naudotojų reikalauja papildomų žmogiškųjų, finansinių bei materialinių ir kitų išteklių. Žemės naudotojams šios programos yra nepatrauklios, nes ekonominiu požiūriu jos neduoda tiek naudos, kiek yra išnaudojama išteklių. Socialiniais aspektais jos taip pat yra nepatrauklios, dėl to jas renkasi gamtosaugos požiūriu motyvuoti ūkininkai. Straipsnyje yra analizuojamos priežastys, dėl kurių gamtosaugos programos, skirtos biologinei įvairovei išsaugoti, nėra patrauklios, aptariama jų taikymo ypatumai socialiniame ir ekonominiame kontekste. Taip pat nagrinėjama šio ūkininkavimo aspektai ir įgyvendinimo galimybės Lietuvoje. Lietuvoje atliktas tyrimas pasirinktose savivaldybėse atskleidė, kad ūkininkų noras ir motyvacija dalyvauti gamtosaugos programose, skirtose saugoti biologinę įvairovę, yra mažesnis nei ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

The results discovered that farmers are not willing to participate in the programme not only because of social and economical barriers, but also because of insufficient understanding of biodiversity conservation importance. In comparison to more economically developed countries, Lithuanian farmers expressed less motivation towards biodiversity–friendly farming practices and probably this is related to the absence of widely used nature conservation education programmes among farmers.