The concept of enforced disappearances in international law
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Šis straipsnis suskirstytas į dvi dalis. Pirmoje dalyje analizuojamas prievartinių dingimų, kaip žmogaus teisių pažeidimo, kompleksiškumas, ypač daug dėmesio skiriant jų ryšiui su kankinimu bei prievartiniais dingimais, kaip nusikaltimų žmoniškumui veika. Antrajame skyriuje analizuojamos dar nepasirašytos Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinių dingimų (toliau – Konvencija) nuostatos. Atskleidžiama, jog ši remiantis Juntinių Tautų konvencija prieš kankinimą, žiaurų ir nežmonišką elgesį arba baudimą parengta Konvencija pateikė aukos, nukentėjusios nuo prievartinių dingimų, apibrėžimą, išplėtojo valstybių pozityvias pareigas, numatė poreikį šio nusikaltimo aukoms suteikti patirtos žalos kompensavimo priemones bei nustatė šios konvencijos priežiūros mechanizmus.
Enforced disappearance is not a new type of human rights violation. This phenomenon is taking place all over the world. Nevertheless, with the exception of the single provision in the Rome Statute, there is no universal legally binding document which would be applicable in all the cases of enforced disappearances. This article introduces the phenomenon of enforced disappearances, analyses its multiple nature, and overviews the latest developments in drafting legally binding documents within the UN framework.