Daugiakultūriškumas ir kai kurios tapatumo problemos

Daugiakultūriškumas straipsnyje yra suprantamas kaip situacija, kai tam tikroje geografinėje erdvėje gyvena skirtingų tautybių, kultūrų ir konfesijų žmonės. Lietuva tradiciškai yra daugiakultūrė šalis, bet masinė emigracija ir specialistų poreikis lems artėjančią imigracijos bangą iš šalių su skirtingomis kultūros tradicijomis. Analizuojama kultūrinio tapatumo sąvoka, pabrėžiant, kad jos formavimasis numato susidūrimą su „kitais", kas reiškia ne tik kūrybišką atvirumą, bet ir uždarumą. Esminis tapatumo atributas yra savimonė, kurios vienas iš bruožų yra „(ego)centriškumas" - gyvybiškai svarbus vidinis sutelktumas kaip tam tikras atskaitos taškas viskam aplinkui. Religiniai ir tautiniai motyvai, vyraujantys tapatumo savimonėje, gali žymiai apsunkinti tarpkultūrinj dialogą.

In the article a multiculturalism is considered as a situation when the population of a certain geografical area is characterised by different national, cultural, confessional identity. Lithuania traditionally is a multicultural country, but the mass emigration from Lithuania and the need for professionals will stipulate the coming of a number of immigrants to Lithuania from the countries of different cultural traditions. The formation of identity implies an encounter with the „others", which means not only creative openness, but also a sort of isolation. The essential attribute of a cultural and national identity is self-consciousness, one of the traits of it is a sort of „(ego)centricity" - a vital concentration on itself as a certain point of account of what is happening around. In the cases, when the religious or national meanings are prevailing in the self-consciousness of identity the inter-cultural dialogue can be significantly aggravated.