Atmesti ar „pataisyti“ kapitalizmą? Socialinio teisingumo svarba krizės akivaizdoje

Straipsnyje keliamas kapitalizmo atmetimo klausimas, autoriaus nuomone, nėra pats tikslingiausias, nes šiuolaikinį kapitalizmą galima „pataisyti“ suteikus jam daugiau socialinio teisingumo atspalvių. Didžiausią šiuolaikinę problemą autorius įžvelgia visuomenės pasidalijime į „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“, praradusius tarpusavio ryšius. Kapitalizmas gimdo ne tik globalizaciją, naudingą „laimėtojams“, bet ir antipodą – glokalizaciją, kuri daugelį gyventojų savotiškai įkalina geografiškai apribotuose socialiniuose „getuose“ dėl pajamų, išsimokslinimo, kompetencijos, amžiaus skirtumų, ligos ir neįgalumo. Sistemos efektyvumo kriterijumi, be jau žinomos 3 E koncepcijos, turi būti ir ketvirtasis E (equity – socialinis teisingumas), kai pirmiausia reikia atsižvelgti į marginalinių grupių problemas. Siekiant socialinio teisingumo Lietuvoje būtini nauji socialinių mokslų tyrimai, tokie kaip „tyrimas dalyvaujant“ ir „sugretinimo“ tyrimas. Būtina tobulinti ir viešojo administravimo, pirmiausia – socialinio administravimo, metodus siekiant socialinės reintegracijos efektyvumo, taip pat sumažinti viešojo administravimo „transakcinius kaštus“ ir „asimetrinę informaciją“. Tam turi būti panaudoti ne tik Lietuvoje jau žinomi Naujosios viešosios vadybos metodai, tokie kaip „kokybės vadyba“ ar klientų pasitenkinimo tyrimai, bet ir mažiau žinomi „globalaus biudžeto“ sudarymo ar prioritetinio planavimo metodai. Naujoji viešoji vadyba (New Public Management) turi būti papildyta arba kartais ir pakeista Naujojo viešojo valdymo (New Governance) vertybėmis, kai ekonominis išskaičiavimas papildomas arba pakeičiamas pilietiniu dalyvavimu, demokratija, aktyvia nevyriausybine veikla, socialinės atskirties mažinimu, skaidrumu ir korupcijos naikinimu.

The article deals with the issue of refraining from capitalism which, according to the author, is not fruitful, because it is possible to “improve” capitalism by imposing more equity (social justice). The author sees the biggest problem in society’s division into “winners” and “loosers” who have no relations at all. Capitalism creates not only globalization, which is useful to the “winners”, but also its antipode – glocalization – which imprisons a large part of population in geographically restricted social ghettos because of income, education, competence, age differences, illnesses and disability. The system’s efficiency criterion, besides the well-known 3-E conception, should be the fourth E (equity), when it is necessary to pay attention to the problems of marginal groups. In order to reach social justice, it is necessary to implement new methods of social sciences, such as participatory research and benchmarking research. It is necessary to improve methods of public administration, first of all social administration methods, in order to provide efficiency for the benefit of social reintegration. It is necessary to diminish public administration “transaction costs” and “asymmetrical information”. Not only the well-known New Public Management methods, such as “quality management” or clients’ satisfaction surveys, but also less known methods such as global budgeting or priority planning should be used. New Public Management should be expanded or timely changed by New Governance values which supplement or change economic calculation by civil participation, democracy, active non-governmental activities, transparency and absence of corruption, diminishing of social exclusion.