Demographic ageing of Baltic States: the challenges for policy responses
Latvian Academy of Sciences |
| Date |
|---|
2011 |
Pagyvenusio amžiaus žmonės yra sparčiausiai augantis Europos ir pasaulio gyventojų segmentas. Sparčiai mažėjant gimstamumui, vyresnes kartas keičia vis mažiau skaitlingos jaunosios kartos, šie procesai ryškiausiai pasireiškia Viduržemio juros regiono šalyse (Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje) ir naujosiose ES valstybėse narėse, jų tarpe ir Baltijos valstybėse. Demografinis senėjimas "iš viršaus", vykstantis dėka ilgėjančios gyvenimo trukmės, yra pastebimas daugumoje senųjų ES valstybių nariu: nuo 1960 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trkmė ES-15 valstybėse pailgėjo 9.2 metais, moterų -9.3 metais. Centrinės ir Rytu Europos šalyse (išskyrus Slovėniją), taip pat Baltijos valstybėse šis procesas buvo nenuoseklus ir vyko/iki šiol vyksta žymiai lėčiau. Numatoma, kad jau netolimoje ateityje demografinis Europos sąjungos visuomenių senėjimas paspartės, kadangi pensinio amžiaus sulauks gausios pokario "kūdikių bumo" kahortos. [...]
The issues of demographic ageing in the Baltic States are explored in the article, focusing on the comparative analysis of development of this process within the context of general EU trends and on the evaluation of the impact of global changes of population age structure on policy making. Basing on a secondary analysis of the official documents of the Commission of the European Communities, the EU social policy measures targeted to overcome (or to slow/minimize) the negative consequences of this process are presented and the conceptual framework of "active ageing" approach is discussed.