Teisėsaugos institucijos

Abstract

Teisėsaugos institucijų veiklai Lietuvoje yra sudaryta pakankama teisinė aplinka, tačiau skirtinga įvairių teisėsaugos sistemos grandžių veiklos kokybė, neefektyvus sąžiningumą užtikrinančių taisyklių veikimas, visuomenės nepasitikėjimas, konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų mažina teisėsaugos galimybes efektyviai veikti. Objektyviam teisėsaugos institucijų nepriklausomumui užtikrinti yra visos teisinės prielaidos, tačiau praktiškai teisėsaugos pareigūno nepriklausomumui grėsmę kelia tiek politikų, tiek žiniasklaidos ir visuomenės spaudimas. Institucijų atskaitingumas sureguliuotas pakankamai, tačiau praktiškai įgyvendinamas tik pro forma, nes trūksta išteklių nuolatinei deklaravimo sistemos stebėsenai. Etikos kodeksai priimti, tačiau etikos infrastruktūra veikia nepakankamai efektyviai dėl neaiškių interesų deklaravimo taisyklių, nenustatyto etikos pažeidimų santykio su tarnybiniais pažeidimais, dėl tikslių procedūrų nebuvimo.