Islamo teisės samprata formavimosi laikotarpiu ir XXI a. : tradicijos ir pokyčio sintezė
Logos |
| Date Issued |
|---|
2015 |
Vakarų ir nevakarietiškos teisės sistemos per savo gyvavimo laikotarpį išgyveno nuolatinius tradicinės minties ir siekio pasikeisti susidūrimus. Tradicija ir raida arba jų sintezė Islamo teisėje istoriniu ir moderniu požiūriu yra mūsų straipsnio objektas. Kitaip tariant, mūsų dėmesys skirtas Islamo teisės formavimosi periodo ir šiandienos diskusijų apie Islamo teisės sampratą klausimų analizei. Pamatiniai Islamo teisės principai formavimosi laikotarpiu buvo kildinami iš pirminių teisės šaltinių ir žmogaus pastangų interpretuoti teisę. Taigi jau iš pradžių buvo įsitvirtinusi mintis, kad Islamo teisės tradicija įrašyta į pirminius šaltinius, o jos plėtojimosi ir kaitos perspektyvos buvo siejamos su teisinėmis inovacijomis, kurios buvo teisės ekspertų interpretacijos rezultatas. Galutinis teisės mokyklų ir vidinių teisės sampratų susiformavimas laikytinas svarbiausiu faktoriumi, dėl kurio Islamo teisės interpretacija, ypač išplėtota pirmaisiais trimis ar keturiais Islamo teisės tradicijos amžiais, įgavo tam tikras ribas. Tradicijos ir pokyčio santykis Islamo teisėje XXI a. galėtų būti analizuojamas remiantis mažiausiai dviem sampratomis. Naujai formuluojama pakeitimo (panaikinimo) teorija kaip metodas skaityti Islamo teisės raidę galėtų būti laikoma vienu iš būdų adaptuoti teisę besikeičiančioms gyvenimo sąlygoms. Taip pat Islamo teisės principai, įtvirtinti šios teisės dvasioje, iš kurios galėtų būti kildinamos tam tikros teisės nuostatos, kurios buvo ir yra panašios prigimties kaip ir Vakarų teisės principai. Visa tai analizuojama antrame ir trečiame straipsnio skyriuose.
Western and non-western legal systems have always experienced a clash of traditional thought and the intention to change or to be changed. Tradition and development or its synthesis in Islamic law through historical and modern points of view are of particular interest in our article. Thus, our main concern is divided into the formative period of Islamic law and to the discussion of the actual concept of Islamic law. The bedrock of Islamic law in the formative period was both divine sources and human legal reasoning. In other words, from the beginning the law enshrined in the primary sources was associated with legal innovations that proved to be instrumental to the fundamental transformations in Islamic legal tradition. The cut-off point between the development of Islamic law and its traditional boundaries was just after the final emergence of traditional legal schools. The relation between tradition and development of Islamic law in modern time is analyzed through at least two legal concepts. The newly formulated theory of abrogation as a method to read the letter of Islamic law could be treated as one of the ways to adapt Islamic law to the new conditions. Also, general principles enshrined in the spirit of Islamic law give rise to specific rules that were and are of similar meaning with Western legal principles. At the end of the article our attention is on these two concepts.
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Logos (Lithuania) | 0.2 | 0.07 | 0.169 | 2015 | Q3 |