Promoting reflective thinking in ESP teaching

The paper presents some ways of fostering student’s reflective thinking in learning English for specific purposes. It also describes the key aspects of reflective thinking in connection with metacognitive awareness and presents the most widely used techniques in self-assessment and self-management skills, such as evaluation sheets, learning diaries and portfolios which are wide-ranging in ESP learning/teaching context. The article focuses on self-assessment in portfolio use and students’ need to self-evaluate their learning process and emphasizes the increased awareness of learning and teaching styles. Reflective thinking as central to students’ self-evaluation is described as the use of those cognitive skills or strategies that increase the probability of a desirable outcome. Critical thinking is a shift from teaching students’ facts and what the teacher knows to teaching students how to think for themselves.

Refleksyvus mąstymas – tai mąstymas giliau ir atidžiau, tai yra probleminių situacijų sprendimas apgalvojant ir analizuojant kiekvieną detalę ar klausimą. Pagrindinė tyrimo hipotezė: svetimosios kalbos autonominės studijos skatina refleksyvųjį mąstymą, kai studentams suteikiama galimybė prisiimti atsakomybę už savo studijas. Studijose akcentuojamas refleksyvus mąstymas ir praktinės patirties savianalizė. Po kiekvienos sesijos atliekamas mokymo ir mokymosi įvertinimas, kurio tikslas – gauti grįžtamąjį ryšį ir tobulinti mokymosi procesą. Visi besimokančiųjų pasiekimai kaupiami „portfelyje“. Jame savo komentarus ir vertinimus pateikia dėstytojas ar „mentorius“. „Portfeliu“ remiasi ir baigiamasis įvertinimas. Atliktas tyrimas rodo, kad studentai turi būti skatinami prisiimti atsakomybę už savo studijas ir savarankiškai registruoti savo mokymosi pažangą. Kuo daugiau studentams suteikiama atsakomybės, tuo labiau jie yra pasirengę autonominėms studijoms. Pažymėtina, kad dizainas stipriai koreliuoja su atsakomybe (p= .000; r= .422**) ir su motyvacija (p = .000; r = .529**). Vadinasi, mokymosi aplinka turi įtakos studentų motyvacijai ir atsakomybės jausmui. Atlikus tyrimą, galima tvirtinti, kad struktūrizacijos būtinybę išreiškia maždaug pusė studentų. Gera mokymosi proceso struktūra rodo stiprų koreliacinės struktūros ir motyvacijos (p = .000; r = .308**), mokymosi aplinkos (p = .008; r = .218**) ir dėstytojo intervencijos būtinumo (p= .000; r = .502**) ryšį, kiek silpnesnė atskleista koreliacija su atsakomybe (p= .018; r = .196*). Vadinasi, gerai struktūrizuotas mokymosi procesas neskatina studentų prisiimti atsakomybės už savo studijas bei stabdo refleksyvųjį mąstymą.