Teisė kaip visuomeninė sutartis

Apibrėžiant teisę kaip subjektyvių teisių ir pareigų vienovę, norima įrodyti, jog ši vienovė įkūnija savyje visuomeninę sutartį (reikalavimą pagarbos ir įsipareigojimą pagarbai), kurios turinys- socialinis kompromisas. Tuo grindžiamas visų teisių ir pareigų santykinumas, atvirumas. Straipsnyje taip pat aptariama teisės ontologizavimo bei sociologizavimo diskusija teisės sampratoje, patikslinama prigimtinių teisių sąvoka, pabrėžiant, jog žmogus gimsta ne su pačia teise, o tik su jos galimybe. Kartu parodoma, jog įžvelgus konvencinės teisės prigimtį, atsiskleidžia loginis, genetinis ryšys tarp teisės ir tų teorijų, kurios kildino valstybę iš visuomeninės sutarties.

The inner of law is described as the unity of rights and duties. The essence of it is the smial contract. Reliativity of all personal rights and duties is based on that conventional nature of law. The unity of rights and duties is explained as a methodological basis to avoid ontologisation and sociologisation of law.