Attitudes to improving speaking skills by guided individual activities
| Author(s) | |
|---|---|
Kaminskienė, Ligija | Vilniaus universitetas |
Technika |
| Date Issued |
|---|
2014 |
Ketvirtasis etapas – spontaniškas, neparengtas kalbėjimas – yra didžiausias iššūkis studentui, nes savarankiškas mokymasis šiuo atveju negelbsti: spontaniška kalba atskleidžia stipriuosius ir silpnuosius žinių aspektus, be to, išryškina tokius savivados aspektus kaip susijaudinimo kontrolė, teisingas kalbos tempo, adresato pasirinkimas, kalbos struktūros išlaikymas. Suprantama, jog šiuos keturis šnekamosios kalbos mokymosi etapus studentai vertina labai skirtingai. Straipsnio respondentai, Mykolo Romerio universiteto psichologijos ir socialinio darbo specialybių bakalaurai, vertino šias veiklas savo tnklaraščiuose (jie nurodyti tekste), o straipsnio autorės atliko tų vertinimų analizę, pateikdamos studentams anketą pagal Likerto skalę (nuo „labai sunku“ iki „labai lengva“), ir patikrino duomenų patikimumą bei koreliacijas su SPSS programa. Paaiškėjo, jog studentų pasitenkinimas savo darbu priklauso nuo pagrindinių bendrosios anglų kalbos žinių – studentams, studijuojantiems psichologiją, užduotys pasirodė lengvesnės nei socialinį darbą studijuojantiems studentams. Be to, paaiškėjo, jog studentų pasitenkinimas atliktomis užduotimis priklauso nuo jų saugumo pojūčio rengiantis kalbėjimo užduočiai – kuo didesnės galimybės pasirengti užduočiai, tuo mieliau studentai kalba viešai, ir atvirkščiai, spontaniško kalbėjimo užduotys buvo įvertintos kaip pačios sunkiausios.
The research method of the learners’ attitudes employed the survey on learner attitudes to four different speaking activities in the classroom, which included short talks, Power Point Presentations, discussions and speaking impromptu. The questionnaire was administered to students of two different specializations by the end of the semester. The respondents were students who studied Psychology and Social Work at the Faculty of Social Policy, at Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. The respondents were asked to indicate the degree of difficulty they had with the various speaking activities on the Likert’s scale ranging from “very difficult” (1) to “very easy” (5). The results indicated that perceptions of difficulties to developing speaking skills depended, on the one hand, on students’ chosen specialization: students of Psychology were more positive about speaking activities than students of Social Work. The differences of opinions might be caused by the level of proficiency in General English which influences the performance in professional language. On the other hand, the responses depended on the type of assignments: students felt more confident with themselves if they invested more individual learning time for their assignments. By the end of the semester, students self-assessed their achievements in improving speaking skills by contributing written reflections to individual weblogs. The analysis of contributions suggests the usefulness of the approach to perfecting professional speaking skills.