Fiskalinis skaidrumas ir atskaitomybė viešojo valdymo metodologijoje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Kauno technologijos universitetas | ||
Lietuvos teisės universitetas |
| Date |
|---|
2004 |
Straipsnyje analizuojamos finansinio skaidrumo ir atskaitomybės sąvokos, jų tarpusavio ryšiai, atliekama struktūros analizė. Remiantis finansinio skaidrumo ir atskaitomybės sistemos elementais ir tikslais, pateikiami atskaitomybės ir skaidrumo trūkumai ir privalumai pagal objektus. Straipsnyje taip pat yra analizuojami hipotetiniai ryšiai tarp skaidrumo bei veiksmingumo – jie sąlygoja skirtumus tarp įvykio ir proceso skaidrumo – ir analizuojami jų ryšiai su atskaitomybe bei finansinės atskaitomybės poreikio didėjimas. Straipsnyje pateikiamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parengtas fiskalinio skaidrumo geros praktikos kodeksas, kuris nustato minimalaus fiskalinio skaidrumo standartą ir priemones. Analizuojama fiskalinio skaidrumo ir atskaitomybės įtaka valstybės valdymui, identifikuojami privalumai ir trūkumai.
The growing recognition of the importance of strengthening the civic society to perform its designated role has been an important factor in shaping the debate on fiscal transparency. The series of financial crises experienced during the last decades have raised two issues about public policy making, and the need to reduce high vulnerability. Public policy making, in general, and the national fiscal system, in particular has become a unit of analysis. Transparency enables all stakeholders in a country to see the structure and functions of the government, its policy intentions and fiscal projections, and accounts for past periods. The main purpose of opening these windows is to render those inside accountable and answerable for their decisions and actions. Accountability is the obligation to render an account for the responsibility conferred. Fiscal transparency, reflecting a system of well organized windows on public policy making and policy implementation, is not an end in itself, [...].