Integralumo vadyba akademinėje sferoje: inovatyvių vadybos priemonių taikymas siekiant įgyvendinti lyčių lygybės politiką moksle

Straipsnyje keliama vyrų ir moterų lygių galimybių įgyvendinimo mokslo ir studijų institucijose problema, bandant įrodyti tai, jog siekiant lyčių lygybės politikos (LLP) realizavimo akademinėje sferoje, be specialių lyties aspekto integravimo ir vyrų bei moterų lygybę palaikančių priemonių, būtina efektyviau taikyti vadybos mokslo žinias, naudoti inovatyvius organizacijų vadybos modelius, apimančius etikos infrastruktūrą („minkštąją vadybą“) ir suteikiančius galių iš esmės pasiekti iškeltus strateginius LLP tikslus. Straipsnyje pristatomas integralumo vadybos modelis, kurio taikymas padeda tiesiog instrumentiškai naikinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių ir faktų, tarp priimtų įstatymų / normų ir jų įgyvendinimo institucinėje praktikoje stokos. Metodologiškai pagrįsti „minkštosios vadybos“ modeliai ne tik neprieštarauja specialių LLP priemonių naudojimui, jie parodo papildomus dalykus, kurie padėtų jas įgyvendinti ir efektyviau vykdyti bendrus LLP įgyvendinimo uždavinius. Todėl integralumo vadybos modelį verta taikyti diegiant vyrų ir moterų lygių galimybių priemones, nuosekliai derinant jas tarpusavyje konkrečiose mokslo ir studijų institucijose.

On the macro level, the ethics infrastructure is reinforced by business/professional ethics scientific research centres, national and international associations or business ethics professional networks, national institutes of ombudsmen. With regard to the implementation of ethics infrastructure in the academic realm of Lithuania, it is observable that the available data of monitoring display a symptomatic situation, providing evidence of obvious resistance to these processes. Both the institutions of higher education and academic community at large lack managerial understanding of issues of gender equality. To some extent, it may also be explained by the fact of methodologically incorrect comprehension of the introduction of ethics infrastructure elements regarding the issues of male and female equality. These methods of social engineering are widely used in management and are nowadays (depending on the occurrence of practical application of knowledge of social science) applicable to ensure all social changes on both meso and macro levels. In order to be successful, GEP is presumed to be integrated into the improvement of SEI management system. Otherwise, it may cause deterioration of the performance quality of any actions, impairing the dynamics of desired changes, and respective complications in reaching outstanding goals. Furthermore, the realisation of GEP is expected to use some elements of the ethics infrastructure such as ethics codes, ethics commissions, social auditing, hot lines, etc., partly created in universities. Such elements promote monitoring and assessment procedures and help creating and managing mechanisms and orders, which are favourable per se for the development of male and female equal opportunities. Therefore, the application of the integrity model to the realm of academia can directly contribute to gender equality and equal opportunities in Lithuanian SEI.