Žiniomis grindžiama visuomenė ir žinių ekonomika Europos Sąjungoje: socialinės technologijos ir nauji iššūkiai viešajai vadybai

The problems and possibilities of the creation of the knowledge based society and knowledge economy in the European Union are described and analysed. Possibilities for the development of new forms of economic, social and technological headway designed to create and further improve economies based on knowledge are analyzed here. The main emphasis is put on national and regional economic specialization and creation of new networks of clusters in the situation of the development of the European Union. We have found that clusterization oriented towards the increase of efficiency of various national and regional economies is a critical precondition for successful creation of modern economy based on knowledge, both in the whole space of the European Union and particular countries.

Publikacijoje nagrinėjama žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos sampratą, analizuojamos žinių ekonomikos kūrimo problemos ir perspektyvos Europos Sąjungos plėtros sąlygomis. Daugiausia dėmesio skiriama naujų socialinių technologijų bei viešosios vadybos galimybėms ir perspektyvoms, taip pat vienai kultūrinei, socialinei, ekonominei ir informacinei erdvei Europos Sąjungoje plėtoti, parodant, jog tik vienoje erdvėje sudaromos realios prielaidos pasireikšti įvairaus pobūdžio sinergetiniams efektams, suteikiantiems galimybę inovacijų bei naujų technologinių proveržių priemonėmis užtikrinti dabartinės visuomenės bei jos ekonominės sistemos transformavimą į žiniomis grindžiamą visuomenę bei į kokybiškai naujo lygio ekonomiką, kuriai būtų būdingi žinių ekonomikos požymiai. Pabrėžiama nacionalinių bei regioninių ekonominių sistemų specializacijos ir išskirtinumo svarba. Ypač pabrėžiami nauji viešosios vadybos principai. Jie tampa labai svarbūs, tobulinant viešąją vadybą žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo sąlygomis. Tai - humanistinių prioritetų, harmonijos, kompleksinio ekologizavimo, inovacijų toleravimo ir aktyvinimo principai. Parodyta, kad viešojoje vadyboje, kuriant žiniomis grindžiamą visuomenę, turi būti orientuojamasi į naujų žinių kūrimo, paskleidimo bei aktyvaus naudojimo vertybes, kartu siekiant užtikrinti, kad pati visuomenė taptų kūrybos vertybių puoselėtoja bei kūrybai palankios socialinės, ekonominės bei kultūrinės aplinkos kūrėja.