Nukentėjusiojo samprata "Nusikaltimų valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai" skyriuje
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2007 |
Straipsnio tikslas atskleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikaltimų valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai skyriuje vartojamus valstybės tarnautojo ir kito viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens terminus. Sis tikslas įgyvendinamas pasitelkiant istorinį, analitinį, gramatinį, lyginamąjį mokslo metodus. Straipsnyje pirmiausia trumpai apžvelgiamas šio naujo skyriaus atsiradimas ir jo reikalingumas. Tolesniuose skyriuose atskleidžiamas įvardytų dviejų terminų turinys, kas daroma pasitelkus analitinį, gramatinį metodus ir teismų praktiką. Straipsnyje diskutuojama dėl valstybės tarnautojo sąvokos turinio -- ar jis turėtų būti aiškinamas pagal valstybės tarnybos įstatymą ar plačiau, pasitelkiant gramatinį aiškinimą. Antrajame skyrelyje analizuojamas terminas - „kiti viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys", esantys netikslumai ir praktinės sąvokos taikymo problemos. Paskutiniajame skyriuje aptariamos šiuo metu egzistuojančios praktinės problemos mėginant atriboti analogiškas veikas įtvirtintas ir Baudžiamajame, ir administracinių teisės pažeidimų kodeksuose, siūloma kaip būtų galima ir praktiniu, ir (statymų leidybos lygiu spręsti susidariusius sunkumus.
For the first time all criminal norms related to the offences related to the activities of persons fulfilling administrative functions (when criminals disturb their normal functioning) are gathered into separate chapter of criminal code, also in comparison with old criminal code (1961) criminal responsibility is broadened (because old criminal code tried to protect only some of them- police and their supporters, representatives of government and society). Also instead of aforementioned narrow old terms two new categories: the terms "public official" and "other persons fulfilling public administrative functions" are for the first time used in Lithuanian criminal code to identify the victim of the crime. Before (in criminal code of 1961) the term "public official" was used to define only a subject of the crime. The aim of the article is to look into reform of criminal code with relation to the mentioned definitions later to define aforementioned existing categories, identify their main features in order to help the correct usage of the articles of criminal code in theory and practice. The author makes conclusion that the reform is positive because it reflects general tendencies in society and helps to realize the principle of justice and the principle that persons are equal against the law. ce (1990) restoration are analysed.