Public governance decentralization modelling in the context of reforms

The author of the present article analyses the dissemination of the processes and the change of the content of public governance decentralization in the context of the public governance system development. The reiterations of the objects of public governance reforms and the observations that these reforms re-lose targets raise questions for both practitioners and academics. Practitioners lack the knowledge and skills to manage the processes of public governance reforms. After analyzing the features of the theoretical modelling of public governance decentralization, the author presents a model of public governance decentralization integrating the systematic and the procedural approaches.

Viešojo valdymo decentralizacija gali būti suvokiama kaip viešojo valdymo sistemos transformavimo būdas reaguojant į kintančias viešojo valdymo sistemos aplinkos sąlygas valstybės raidos procesuose. Viešojo valdymo decentralizacijos koncepcijos plėtra suponuoja požiūrio kaitą – nuo valdžios decentralizacijos pereinama prie valdymo decentralizacijos, kai valdžios decentralizacijos koncepcija suformuoja sąveikos viešojo valdymo sistemos viduje principus, kuri išplečiama viešojo valdymo sistemos sąveikos su visuomene principais. Viešojo valdymo decentralizavimas yra daugialygmenėje (sisteminis, organizacinis ir individualus lygiai) sistemoje vykstantys, glaudžia tarpusavio sąveika pasižymintys pokyčių valdymo ciklai, kai dėl viešojo valdymo sistemos dinamikos nulemtos iteracijos sukuriamas sinerginis poveikis. Teorinį viešojo valdymo decentralizavimo modelį, integruojantį sisteminį ir procesinį požiūrius, sudaro šie elementai: reformos kontekstas, apimantis išorinės ir vidinės aplinkos reformos formavimą ir įgyvendinimą, lemiančius ir/arba ribojančius veiksnius, reformos mechanizmas, susidedantis iš reformos turinio ir reformos proceso, bei reformos rezultatų įtakos viešojo valdymo sistemai ir valstybės valdymui.