Centro partijų koalicija Steigiamajame Seime ir 1922 metų Lietuvos valstybės Konstitucija
| Date |
|---|
2004 |
Straipsnyje nagrinėjama reikšmė, kurią 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucijos tu-riniui turėjo jos rengimo metu (1920 m. birželio 19 d.–1922 m. vasario 2 d.) veikusi partinė ko-alicija, jungusi dvi įtakingiausias Steigiamojo Seimo politines jėgas: centro dešinei atstovau-jančius krikščionis demokratus, ir centro kairei atstovaujančius valstiečius liaudininkus. Koalicijos narių nuostatos dėl pagrindinių konstitucinių principų iš esmės nesiskyrė. Nors Steigiamajame Seime dominuojantys krikščionys demokratai pasisakė už parlamentinę demokratiją su Respublikos Prezidentu ir Seimui atsakingu Ministrų kabinetu, o valstiečiai liaudininkai rėmė svarbiausias kairės, siekusios Seimą padaryti vieninteliu valdžios atstovu (Vyriausybę pakeisti atitinkamomis Seimo komisijomis, o Prezidentą – Seimo pirmininku), nuo-statas, bet jie neprieštaravo ir kompromisui su krikščionimis demokratais. Išimtį sudarė pa-saulėžiūros dalykai: požiūris į bažnyčios ir valstybės santykius, į švietimo ir religijos klausimus. Ypač nevienodai, netgi priešingai, negu pristatoma krikščionių demokratų ir visų kairiųjų jėgų programose, siūloma spręsti konstitucinės sąžinės laisvės klausimą. Suinteresuoti galimybe ilgiau išsaugoti koaliciją, krikščionys demokratai per Konstituci-jos projekto rengimą partneriams darė nemaža nuolaidų. Steigiamojo Seimo plenumui Konsti-tucinės komisijos pateiktas būsimosios nuolatinės Konstitucijos projektas aiškiai demonst-ravo politinės kairės reikalavimus. Savo idėjų realizavimą ir pagrindinį mūšį dėl programinių nuostatų įgyvendinimo krikščionys demokratai stengėsi atidėti iki projekto svarstymo pabai-gos. Tik prieš pat projekto priėmimą, t. y. Steigiamajam Seimui baigiant savo darbą, krikščio-nys demokratai ryžosi paaukoti koaliciją ir tik savarankiškai pakoreguoti konstitucines nuo-statas, ypač susiję su pasaulėžiūra. Būsimosios Konstitucijos straipsniai, susiję su religija ir pasaulėžiūros dalykais, supriešino buvusius partnerius, todėl už Konstitucijos priėmimą iš esmės tebalsavo krikščionių demokratų bloko žmonės. Toks Konstitucijos priėmimas neparodė realaus Steigiamojo Seimo frakcijų tikro bendro indėlio ir požiūrio į priimtą Konstituciją. Remiantis Konstitucijos rengimo ir svarstymo pro-cesu, straipsnyje daroma išvada, kad balsavimo rezultatai nerodo, jog Konstitucija buvo tik krikščionių demokratų dokumentas. Ji vienintelė iš visų nuolatinių Lietuvos konstitucinių do-kumentų buvo parengta bendradarbiaujant visoms demokratine tvarka išrinktame Steigia-majame Seime atstovautoms valstybės politinėms jėgoms. Konstitucija buvo krikščionių de-mokratų, valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų derybų ir susitarimų objektas, kompromiso, teisiškai rodančio to meto visuomenės daugumos interesų pusiausvyrą, teisinis aktas.
The article analyses the importance of the Coalition of central parties, which was active during the period of drafting the Constitution of 1922, and its influence to the content of the Constitution. This Coalition integrated the two top political powers of the Constituent assembly – the Christian Democrats representing the central right position, and the Peasants Populists representing the central left position. Attitude of the Coalition partners towards the fundamental constitutional principles did not differ substantially. The Christian Democrats who dominated in the Constituent assembly spoke for the parliamentary democracy along with the President of the Republic and the Cabinet of ministers accountable to Seimas. Although the Peasants Populists supported the principal provisions of the left powers striving to make Seimas the sole authority, replacing Government with appropriate parliamentary commissions, and establishing the position of Chairman of Seimas instead of President, they did not object to going into compromise with the Christian democrats. The both sides could not, however, agree on the attitude towards certain fundamental values, i.e. the attitude towards the cross-relationship between the church and the state, and towards the questions concerning education and religion. Constitutional freedom of conscience was a particularly important and sore topic, that the programs of the Christians democrats and of all the left positions suggested to deal with in different ways. Concerned with retaining the coalition for as long as possible, the Christian democrats made some concessions to the partners during the period of drafting the Constitution. The bill of the future permanent Constitution submitted by the Constitutional Commission to the plenum of the Constituent assembly distinctly reflected the requirements of the left powers. The Christian democrats attempted to postpone the implementation of their ideas and the main battle concerning the implementation of their program provisions to the very end of the project consideration. Only before the enactment of the bill, while the Constituent assembly was finishing its work, the Christian democrats decided to sacrifice the Coalition and used their sole power to adjust the constitutional provisions accordingly, especially with respect to the issues concerning their fundamental values. These adjustments to the draft of the Constitution set off the former partners, and as a result only the Christian democrats voted for the enactment of the Constitution. The enactment of the Constitution only by the votes of the Christians did not reflect the real attitude towards the Constitution of the fractions within the Constituent Assembly. Referring to the process of preparing and considering the Constitution, the article draws a conclusion that the voting results do not allow to consider the Constitution as the document attributable solely to the Christian democrats. This Constitution was the only one constitutional document considered as permanent Constitutions of Lithuania, which was prepared in collaboration of all the political powers democratically elected to the Constituent assembly. The Constitution was the subject of negotiation and settlement of the Christian Democrats, the Peasants Populists and the Social Democrats. It was the legal act reflecting the balance of interests of the contemporary society.