Kriminalistikos, teismo ekspertologijos ir proceso teisės mokslų koegzistencija, konkurencija ar komplementarumas?
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Pomeranijos akademija |
| Date | Volume |
|---|---|
2015 | 11 |
Kiekviena, pretenduojančia į mokslo statusą, žinių sistema privalo nustatyti bei apibūdinti ne tik savo objektą ir dalyką, ne tik nurodyti taikomus metodus ir prognozojamas raidos tendencijas, bet ir išreikšti savo santykį su kitais mokslais. Kriminalistika, teismo ekspertologija ir baudžiamojo proceso mokslai turi vieną ir tą patį pagrindinį tyrimo objektą, bet kiekvienas iš jų nagrinėja nusikalstamumą šiek tiek kitokiu aspektu. Kiekvienas iš šių mokslų turi savo dalyką, nors tam tikrais atvejais juos atskirti nėra lengva ir tada gali atsirasti vadinamieji įtampos laukai tarp keletos mokslų. Tokia savotiška konkurencija parodo jų aktyvią raidą ir neturi būti laikoma grynai neigiamu reiškiniu, o tik iššūkiu, kurį reikia teoriškai išspręsti. Šių mokslų teorijos kaip indikatoriai per savo dalyko prizmę, turi parodyti, ar konkretūs bendro tyrimo objekto aspektai priklauso vienam ar Įeitam mokslui. Šie mokslai yra savarankiški ir negalima kalbėti apie jų pavaldumą vienas kitam. Šio straipsnio pagrindinis tikslas, - ar turime kriminalistikos, teismo ekspertologijos ir proceso teisės mokslų koegzistenciją, konkurenciją ar komplementarumą? Bandoma parodyti, kad mokslų tarpusavio ryšiai įvairiais etapais buvo labai glaudūs bei stipriai įtakojo vienas Įeito raidą. Vertinant šių mokslų tikslus ir uždavinius bei žiūrint į perspektyvą, negalime jų raidos atskirti ir nagrinėti izoliuotai. Tam tikri konkurencijos aspektai, kurie tarp jų atsiranda, taip pat neprieštarauja šiuolaikinio mokslo raidos paradigmai, kur turime ir mokslų integraciją bei diferenciaciją. Svarbiausia, kad šie mokslai būtini nusikaltimams aiškinti, tyrimams bei prevencijai, todėl turi būti plėtojami laikantis leomplementarumo principo, kuris ypač reikšmingas praktinėje teisėsaugos institucijų veikloje.
Every system of knowledge, which lays claims for scientific status, is reąuired to identify and describe not only its subject and object, indicate the methods used and show the direction of evolution, būt also to express its relationship with other Sciences. Criminology, forensic and criminal procedure expertology Sciences have the šame basic object of study, būt each of them deals with crime in a slightly different perspective. This means that each of these Sciences has its own subject, although in some cases they are not easy to distinguish. Such cases may lead to the so-called “tension fields”, when Severai branches of Science have the šame subject of research. This kind of competition between Sciences proves their active development and instead of being considered a pūrely negative phenomenon should be seen as a theoretical challenge. Theoretical background of these Sciences through the prism of their subject has to show whether specific aspects of the joint research object belong to one or another Science. These Sciences are autonomous and we cannot talk about their “hierarchy”. The main idea of this article lies in its title and is formulated as a question - do we have a forensic, legal and procedūrai expertology Sciences coexistence, competition or complementarity? It seeks to demonstrate that there are no insurmountable walls among these Sciences and even on the contrary, their mutual relations in various stages were very close and they were strongly influenced by each others development. Evaluating goals and objectives of these branches of Science as well as looking at the prospect of their development cannot be separated and examined in isolation. Certain aspects of competition that occurs betvveen them is compatible with the shift of modern scientific paradigm - Science integration and differentiation. Most importantly, these Sciences conduct the process of crime interpretation, analysis and prevention and mušt be developed according to the principle of complementarity. Complementarity principle is particularly significant in practical law enforcement activities.