Aspects of language policy in the European Union

The presence of linguistic diversity in Europe in general, and in the European Union in particular, is an important social, cultural, economic and political fact of life, and one which has significant implications both for Europe itself and for many other parts of the world. One of the important issues raised by the European integration is that of languages and in particular how the European Union institutions can cope with language diversity. The article analyses the importance of language diversity in Europe and its impact on individual and national identity. The nature and perspectives of the phenomenon are explored, the integration process in Europe accelerating. Language policy pursued by the European Union is analysed and assessed by institutional, democratic, cultural and legal aspects. It is aimed to draw guidelines for extended European Union language policy.

Kalbos - svarbus Europos Sąjungos prioritetas. Kalba yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis ir tiesioginė kultūros išraiška. Europos Sąjungos kalbų politikos tikslas – skatinti užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi ES ir sukurti visų valstybių narių kalboms palankią aplinką. Užsienio kalbų žinios yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, kuriuos įgyti turi visi ES piliečiai, siekdami turėti daugiau mokymosi ir įsidarbinimo galimybių besimokančioje Europos visuomenėje. Bendravimas užsienio kalbomis – vienas iš 8 svarbiausių gebėjimų, reikalingų norint gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą. Šiame straipsnyje aptariami Europos kalbų instituciniai, demokratiniai, kultūriniai ir teisiniai aspektai. Išsamiai analizuojami kalbos ir identiteto, kalbos ir nacionalumo sąsajų klausimai, kurie laikomi esminiais, siekiant suprasti šiandieninę Europos kalbų įvairovę. Trumpa Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės kalbų politikos vystymosi apžvalga aiškiai parodo, kad kalbų politikos tema visose Europos valstybėse pasižymi aukštu emociniu lygiu. Į šį faktorių reikia atsižvelgti priimant Europos lygmens sprendimus. Turėtų būti siekiama išvengti vienpusių reforminių pasiūlymų (pvz. šiandieninių Europos Sąjungos valstybinių kalbų skaičiaus sumažinimas). Kalbos turi svarbią reikšmę formuojantis ne tik individo, bet ir nacionalinės valstybės identitetui. Todėl, sumažinus valstybinių kalbų skaičių Europos Sąjungos šalyse, neatitiktų kalbos politikos tendencijos, būtų apribojama piliečių teisė būti renkamiems į Europos Parlamentą, ir paaštrėtų ar kiltų nepasitenkinimas egzistuojančia demokratija, ne visi piliečiai galėtų skaityti jiems galiojančias teisės normas gimtąja kalba. Saugojant valstybines šalių narių kultūras formuojasi kultūrinis Europos identitetas. Todėl straipsnyje ypatingas dėmesys skirtinas Europos Sąjungos šiandieninės kalbų politikos sistemos pagrindimui, akcentuojant savitą Europos Sąjungos charakterį.