Options
Liberalių permainų (XVII-XIX a.) poveikis mokesčių teisinio reguliavimo krypčiai
Date Issued |
---|
2012 |
Straipsnyje analizuojamas valstybės paskirties ir mokesčių teisinio reguliavimo santykis, susitelkiant ties liberaliomis permainomis (XVII–XIX a.), kurios Vakarų teisės tradicijos šalyse sudėjo pamatus teisės viršenybei įgyvendinti, sudarė prielaidas liberaliai valstybei įsigalėti, kuri vėliau transformavosi į socialinę teisinę valstybę. Tema atskleidžiama trumpai apibūdinant liberalių reformų esmę, jų įtaką valstybės paskirčiai, nurodoma, kad jos suponavo pagrindines liberalios valstybės mokesčių teisinio reguliavimo kryptis – reguliavimo universalumą (formalią lygybę), lojalumo santykių keitimą turtinėmis pareigomis, valstybės ribojimą. Analizuojamas liberalių (daugiausia XIX a. Vakarų Europos) valstybių mokesčių teisinis reguliavimas, nagrinėjama, kaip jis išreiškė liberalios valstybės paskirtį. Akcentuojama, kad liberalios valstybės mokesčių teisiniu reguliavimu siekta formalaus lygiateisiškumo, bet neatsižvelgta į faktinę asmenų padėtį (ekonomines galimybes). Nepaisant to, liberalios valstybės (ypač vėlyvuoju laikotarpiu) mokesčių teisinis reguliavimas evoliucionavo, bandydamas įvertinti ir faktinę asmens padėtį (ekonomines galimybes) plečiant tiesioginių mokesčių bazę. Pažymima, kad buvo mėginama mainų lygybės pagrindu grįsti asmens santykį su valstybe ir mokesčius susieti su konkrečiomis teisėmis bei iš valstybės reikalauti konkrečių paslaugų, taip pat riboti valstybės galias apmokestinti asmenis.
Universality of taxation in the liberal state was widely associated with ‘impartial’ taxation of goods (ad rem taxation). Consequently, the liberal state relied on indirect taxation which was opaque for the economic situation of a taxpayer and ensured formal equality of taxpayers only. Due to suspiciousness, in the first period of the liberal state direct taxation was not the subject for development and used instruments inherited from Ancien regime with some interim adjustments, such as ‘class tax’. Because of relying on ad rem taxation, the liberal state was suffering the gap of immaterial assets taxation, in particular financial capital taxation. This situation resulted in social tensions in rapidly industrialising societies. Eventually, the gap was filled with the universal income tax. This change marks the beginning of the end of the liberal state. In the second direction taxation was recognised as the main source of liberal state resources. Although, following the tradition of liberal thought it was required to link taxes with state services. This led to very specific understanding of citizenship in the liberal state - taxation was linked to political powers (voting rights) in quid pro quo manner. In the third direction the liberal state was aimed at restricting sovereign powers and taxation clauses found their places in constitutions of the liberal state.