Laisvės principas demokratinės valstybės teisėje

Nors laisvės poreikis neabejotinas, tačiau pati asmens laisvės samprata, siekiant ją interpretuoti teisiniais terminais, sukelia ne tik teorinių, bet ir praktinių problemų. Stebimi du kraštutinumai, kai laisve laikoma bet kokia žmogaus saviraiška, taip pat ir savivalė, arba kai valstybei priskiriama galia apskritai nesiskaityti su žmogaus laisve. Straipsnyje asmens laisvos saviraiškos ir valstybės prievartos kompetencijos dichotomija sprendžiama aptariant pozityviosios bei negatyviosios laisvės sampratas ir jų santykio aiškinimą politiniame liberalizme, Kanto, Hegelio filosofijoje. Staipsnyje įrodinėjama, kad pozityvi laisvė yra negatyvios laisvės prielaida. Čia, remiantis Hegelio filosofija, parodoma, kad laisvė yra žmogaus prigimties ypatybė siekti identiteto. Teigiama, kad žmogaus identitetas gali būti įvairių formų, todėl žmogus turi daugelį prigimtinių teisių ir laisvių. Tai žmogaus psichofizinis identitetas, numatantis teisę į gyvybę ir sveikatos apsaugą; žmogaus kūrybinis identitetas, numatantis jo teisę į privatumą ir profesinės veiklos laisvę; žmogaus moralinis identitetas, numatantis jo teisę į orumą ir moralinę autonomiją; žmogaus socialinis ir politinis identitetas, numatantis jo politines ir socialines teises bei laisves. Straipsnyje daroma išvada, kad asmeniui dorai naudojantis savo laisvėmis ir valstybei ribojant žmonių savivalę konflikto tarp laisvės ir valstybės prievartos nėra.

Although the need of freedom is definite, the concept of individual freedom, while being interpreted with legal terms, causes not only theoretical, but also practical problems. The observed two extremes of freedom are defined as any human self-expression as well as the license, where the state power is generally attributed to disregard personal freedom. In this article the freedom of expression and state enforcement jurisdiction dichotomy are addressed by discussing positive and negative conceptions of freedom and the relationship between the interpretations of political liberalism and Kant and Hegel‘s philosophies. This paper aims to prove that the positive liberty is the assumption of the negative liberty. The paper based on Hegel‘s philosophy shows that freedom is the characteristic of human nature to seek identity. It is also argued that human identity can take many forms and, therefore, a person has a number of inherent rights and liberties. It is human psycho-physical identity that provides the right to life and health care; human creative identity, providing the right to privacy and freedom of occupation; human moral identity, which provides the right of dignity, and the moral autonomy of person’s social and political identity, providing the political and social rights and freedoms. This article concludes that while a person uses the given rights with integrity and the state is limiting people’s arbitrariness, there is no conflict between the freedom and state violation.