Atstovaujančios profesinės sąjungos statuso problemos
| Author(s) | |
|---|---|
Kasiliauskas, Nerijus | Vilniaus universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2008 |
Straipsnyje analizuojamas atstovaujančios profesinės sąjungos statusas. Tiek Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijoje, tiek konvencijose vartojama „atstovaujančios organizacijos" sąvoka. Aptariamuose TDO teisės aktuose nepaaiškintas atstovaujančių profesinių sąjungų ir lygybės principo santykis. Tačiau iš to, kad abi šios sąvokos vartojamos tuose pačiuose teisės aktuose, galima daryti išvadą, kad jos viena kitos nepaneigia, netgi priešingai - papildo. Tuo tarpu atlikus užsienio valstybių praktikos analizę galima daryti išvadą, kad atstovaujančios profesinės sąjungos institutas - tai savotiškos kolizinės taisyklės, kurios leidžia nustatyti kompetentingą profesinę sąjungą, galinčią veikti darbuotojų visumos vardu. Užsienio šalyse galima išskirti keletą atstovavimo kriterijų įtvirtinimo būdų. Pirma, atstovavimo kriterijai gali būti įtvirtinti įstatyme. Antra, atstovavimo klausimas gali būti reglamentuotas ir ne teisės aktu, t. y. trišaliu (profesinės sąjungos - darbdavių organizacijos - Vyriausybė) generaliniu susitarimu arba dvišaliu susitarimu, kurį sudaro tik socialiniai partneriai. Atstovaujančios profesinės sąjungos statusas galioja tik kolektyviniuose darbo santykiuose. Ypatingas tokios profesinės sąjungos statusas grindžiamas tam tikrais šios profesinės sąjungos bruožais, kurie išskiria ją iš kitų profesinių sąjungų, neturinčių atstovaujančios organizacijos statuso. Tokie bruožai detalizuoti kolektyvinės darbo teisės normose ir teisinėje literatūroje vadinami atstovavimo kriterijais. Atsižvelgiant į skirtingų šalių praktiką paminėtini nominacijos, kiekybiniai, kokybiniai, funkciniai, paskyrimo, ideologiniai ir kiti kriterijai. Tačiau Lietuvoje nereglamentuojamas labiausiai atstovaujančių profesinių sąjungų statusas ir netgi nevartojama tokia teisinė sąvoka, nors yra profesinių sąjungų pliuralizmo reguliavimo apraiškų.[...].
The article analyses the status of a representative trade union. First of all, the principle of equality of a representative trade union and a trade union is analysed in the article. The principle of trade unions' equality can be derived from the ILO Convention No. 87 concerning Freedom of Association and Protection of the Right to Organise and the ILO Convention No. 144 concerning Tripartite Consultations to Promote the Implementation of International Labour Standards. A principle of trade unions' equality is established in Article 50 of the Constitution of the Republic of Lithuania and reiterated in Article 3 (1) of the Law on Trade Unions. In the ILO Constitution as well as in ILO conventions the definition of a "representative organisation" is used. The principle of equality of representative trade unions is not explained in the ILO legal acts concerned. However, it may be concluded from the fact that both definitions are mentioned in the same legal acts that they do not contradict each other, but - on the contrary- they are complementary. It may be concluded from the analysis of foreign practice, that an institution of a representative trade union is a certain conflict of law rule, which allows identifying the competent trade union which is able to act on behalf of workers. Several methods of representation criteria can be found in other countries. Firstly, representation criteria may be laid down in a law, like in France. [...]