Šeimos bylų nagrinėjimo ir teismo sprendimų vykdymo ypatumai : mokslo studija

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, yra pagrindas sprendžiant daugelį teorinio bei praktinio pobūdžio problemų, kylančių sąveikaujant šeimai ir valstybei, asmenybei ir visuomenei, taip pat priimant bei tobulinant santuokos ir šeimos santykius reglamentuojančias teisės normas, kartu siekiant užtikrinti veiksmingą šių teisės normų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į socialinių, ekonominių ir politinių permainų raidą, valstybėse vykstančią šeimos kūrimo formų transformaciją, neišvengiamai gausėja teisinių ginčų, susijusių su šeimos ir atskirų jos narių teisių ir pareigų tinkamu įgyvendinimu, konkrečių interesų užtikrinimu, teismų sprendimų pripažinimu bei vykdymu. Būtent minėti aspektai ir nagrinėjami mokslo studijoje, atskleidžiant svarbias problemas bei pasiūlant galimus veiksmingus sprendimo būdus, kartu rodant glaudų materialinės ir proceso teisės ryšį. Mokslo studijos autorių kolektyvas atspindi aiškią kryptį – ieškant sprendimų sutelkti ir mokslininkus, ir praktikus. Atsižvelgiant į tai, mokslo studijos struktūra sudaryta taip, kad nuo bendrųjų šeimos teisės klausimų (šeimos narių teisų ir teisėtų interesų apsaugos notaro veikloje, vaiko interesų gynimo ir pan.) nuosekliai pereinama prie civilinių bylų šeimos teisinių santykių srityje nagrinėjimo bei teismo sprendimų vykdymo ypatumų. Studijoje nemaža mokslinių tyrimų dalis skirta šeimos byloms, turinčioms užsienio elementą, aptarti: analizuojami probleminiai klausimai, kylantys tėvams nesusitarus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ištuokos atveju, taip pat ir dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių, susijusių su tėvų (ar vieno iš jų) teisės matytis ir bendrauti su vaiku, prisidėti prie jo auklėjimo, tinkamu įgyvendinimu (prof. O. Khazova); studijoje nagrinėjami tarptautinės privatinės teisės ir valstybių materialinės teisės sąveikos veiksniai, sutuoktinių turtinių santykių unifikavimo skirtingu lygmeniu galimybės, apibūdinami turtinių santykių, susiklostančių tarp tarptautinių porų, ypatumai, remiantis įvairių turto teisinių režimų specifika (prof. K. Boele-Woelki); apžvelgiami ne tik teisiniai, bet ir socialinio pobūdžio veiksniai, turintys įtakos formuojant tvirtus, darnius šeiminius santykius, atskleidžiama tradicinio šeimos teisės modelio nagrinėjimo stoka, įgyvendinant tėvų valdžią (prof. M. Garrison). Toliau pereinama prie santuokos nutraukimo teisinių padarinių kompleksinio vertinimo (I. Kudinavičiūtė-Michailovienė); aptariama, ar šiuo metu Lietuvoje tinkamai organizuota valstybės garantuojama teisinė pagalba šeimos teisinių santykių bylose (I. Krolienė); ar pakankamos bei veiksmingos valstybės priemonės užtikrinant vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą (G. Kavaliauskienė); nagrinėjami tėvų valdžios įgyvendinimo teisinio vertinimo ypatumai (E. Žiobienė); laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos teisinių santykių bylose (I. Šulcas); neturtinės žalos atlyginimo klausimai šeimos bylose (A. Rudzinskas, L. Zinkevičius); vertinami šios kategorijos bylų nagrinėjimo procesiniai ir teismo sprendimų vykdymo ypatumai (V. Vėbraitė, E. Tamošiūnienė, G. Pluyette, A. Pote). Praktiniu požiūriu vertinga studijos dalis, kurioje savo nuomonę dėl teismo sprendimų vykdymo instituto taikymo ypatumų socialiai jautriose bylose (vaikų perdavimo, bendravimo su vaiku) išsako tiesiogiai šias funkcijas atliekantys asmenys – antstoliai (V. Čeglikas, A. Selezniovas, A. Naujokaitis). Taip ne tik identifikuojamos teisinio reguliavimo problemos, bet ir sritys, kuriose didelę reikšmę turi ne tik tinkamas teisinis reguliavimas, bet ir vertybinės visuomenės nuostatos. Daugelio autorių nuomone, ginčų, kylančių iš šeiminių teisinių santykių, tinkamo sprendimo problema atsiranda dėl teisinių pagrindų spragų bei tarptautinio pobūdžio priemonių nesuderinamumo arba jų stokos. Kita vertus, mokslo studijos autoriai pateikia ne tik probleminius aspektus, bet kartu diskutuoja dėl nagrinėjamų klausimų teigiamų sprendimų būdų, remdamiesi gerosios praktikos paieška, teisės normų tobulinimo galimybėmis, sudarančiomis prielaidas išspręsti keliamas problemas. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos teisės problemos yra visuotinai aktualios ir apimančios didelę teisinių ginčų, kylančių tarp šeimos narių, taip pat – tarp šeimos narių ir trečiųjų asmenų (kreditorių, institucijų (Vaiko teisių tarnyba, Vaikų išlaikymo fondas ir pan.), įvairovę, manytina, kad mokslo studija yra svarbi ne tik praktikuojantiems teisininkams, mokslininkams, bet ir visiems, besidomintiems šeimos teisės klausimais ir materialinės, ir procesinės teisės požiūriais.

The provisions of the Article No. 38 of the Constitution of the Republic of Lithuania maintain that family, motherhood, parenthood and childhood shall be under the care and protection of the State. Moreover, various theoretical and practical problems, which originate from the state and family or individual and society interaction, are predicated on the latter provisions. They are also invoked both in adoption and development of legal norms regulating marriage and family relations and guarantee of their effective implementation. The dynamics of social, economic and political changes and the ongoing transformation of family forms in the states inevitably increase the number of legal issues, which are related to the proper implementation of family rights and responsibilities, as well as its members’ individual protection of specific interests and the recognition and enforcement of court decisions. This scientific study analyzes the above mentioned aspects, emphasizes relevant issues, suggests effective solutions and reveals a close connection between substantial and procedural law. The collective of authors of this scientific study reflects a clear trend to mobilize both scientists and practitioners in search of the solutions. Considering the latter fact, the structure of the scientific study is organized with a successive shift from general family law issues (the protection of family rights and legitimate interests in notary work, protection of child‘s interests and similar issues) to the analysis of legal family relations in civil cases and peculiarities in prosecution of court decision. A significant part of the research includes family cases with a foreign element in a discussion: analysis of problematic issues, which arise from parental conflict on child‘s place of residence after divorce, and proper disposal of other consequences of marriage termination, which are related to parents (or one of them) right to see and communicate with the child and participate in his/her education (Prof. O. Khazova). Moreover, the study analyses the elements of interaction between private international law and national substantive law and approaches towards different levels of the perspectives of matrimonial property relations unification. The study provides peculiarities of property relations between international couples in reference with the particularity of various legal regimes (Prof. K. Boele-Woelki). Besides, the study provides an overview of social factors, which influence the formation of stable and harmonious family relations, and reveals the absence of analysis of traditional family law model implementing parental authority (Prof. M. Garrison). Hereafter, the study approaches an integrated evaluation of legal consequences of marriage termination (I.Kudinavičiūtė-Michailovienė). It includes the analysis on following aspects: whether the state‘s guaranteed legal aid in family law cases is currently properly organized (I. Krolienė) or whether the means ensuring child‘s right to maintenance are adequate and effective (G. Kavaliauskienė); the peculiarities of legal evaluation of implementation of parental authority (E. Žiobienė); the application of provisional measures of protection in family law cases (I. Šulcas), issues on compensation of non-pecuniary damages in family cases (A. Rudzinskas, L. Zinkevičius); the evaluation of peculiarities of the implementation of procedural and court decisions in the latter category cases (V.Vėbraitė, E.Tamošiūnienė, G.Pluyette, A.Pote). In practical terms, a valuable part of the study is bailiffs expressing their opinion on implementation of court decision and institute application in socially sensitive cases (child transmission, communication with the child), since namely they are the individuals who are delegated to perform these functions (V. Čeglikas, A. Selezniovas, A. Naujokaitis). Hereby, not only legal regulatory problems are identified, but also spheres with the great emphasis on legal regulation and public value provisions are highlighted. The majority of authors identify that the problem of proper solution of disputes arising from family legal relationship is caused by the gaps in a legal framework and incompatibility or lack of international “instruments”. On the other hand, the authors of the scientific study both provide problematic aspects and discuss versions of positive solutions in the raised issues. They search for good practice and possibilities to improve legal norms, which would form assumptions for the elimination of the raised problems. Considering the fact that family law issues are generally relevant and include a wide range of legal disputes (between family members, family members and third parties, such as creditors, institutions (Service of Child Rights Protection, Children’s Maintenance Fund) and similar parties), the scientific study becomes relevant not only for practitioners and researchers, but also to those, who are interested in substantive and procedural aspects of family law.