Options
Administracinio lietuvių kalbos stiliaus skoliniai
Date Issued |
---|
2003 |
Šio straipsnio tikslas – aptarti administracinio lietuvių kalbos stiliaus skolinius. Tai svarbu todėl, kad šio stiliaus kalba rašomi įvairiausi dokumentai, ją vartoja viešai kalbėdami įvairaus lygmens valstybės pareigūnai, šio stiliaus kalba dažnai girdima per radiją ir televiziją, todėl jos poveikis visai visuomenei akivaizdus. Suprantama, kad kalbos vartotojai dažnai nevengia skolinių, be to, ir norėdami negalėtų jų išvengti. Tačiau visuomenės ir įvairių specialistų požiūris į skolinius skiriasi. Vieni iš jų skolinių stengiasi vartoti kuo daugiau, nes mano taip rodą savo moksliškumą. Matyt, tokių tekstų kūrėjai taip ir pradeda vartoti netaisyklingus skolinius, kurie iš tikrųjų dažniausiai yra naujieji anglicizmai.Tai svarbu todėl, kad kai kurie iš tokių žodžių dažnai vartojami, ir jų pasirodymas net redaguotuose rašytiniuose tekstuose gali dar labiau skatinti jų plitimą. Dalis specialistų skolinius vartoja tik tada, kai daiktui ar reiškiniui įvardyti nėra lietuviško žodžio, ir tada skolinių vartojimas visiškai pateisinamas, tik svarbu, kad jie būtų taisyklingi. Straipsnyje aptariamas skolinių vartojimo dažnumas, konkretūs skirtingų šio stiliaus teminių grupių skoliniai, skolinių priklausomybė vienai ar kitai kalbos daliai, pagrindiniai jų darybos ypatumai. Iš dalies skoliniai lyginami su kito lietuvių kalbos stiliaus – publicistikos – duomenimis, nes šių stilių vartojimo ryšiai gana glaudūs. Rengiant straipsnį remtasi statistiniais administracinių tekstų tyrimais. Straipsnyje atskleista, kad gana reikšmingą nagrinėjamo stiliaus tekstų dalį sudaro skoliniai, daugiausia tarptautiniai žodžiai, priklausantys daiktavardžiams arba būdvardžiams, kad tarp skolinių darybos tipų vyrauja tam tikrų priesagų vediniai, kad spausdintuose ir redaguotuose tekstuose rasta nenorminiais laikomų skolinių – anglicizmų.
The article deals with the usage of loanwords in the texts of functional style of the administrative Lithuanian language: word frequency, their belonging to certain parts of speech, the most common types of formation have been evaluated. The loanwords under this analysis have been compared to the loanwords of other Lithuania functional styles. The analysis of loanwords has been based on the “Frequency dictionary of modern written Lithuanian”. The following conclusions have been drawn: 1. Loanwords comprise the most significant part of lexis of Lithuanian administrative texts. Among the most frequent 87,63 procent words in the texts of this style, loanwords make up 23.15 procent. 2. Nouns make up a significant part of loanwords (71.35 procent – words, 79.67 procent – word usage). 3. The most often used suffix of loan nouns is -ija, and its variant -(i)acija. The nouns of this formation make up 40.61proc. 4. Loan adjectives most often are formed by the suffix -inis (84.71 procent), and verbs – with the suffix – (iz)uoti (93.97 procent). 5. The results obtained show that non standard considered loanwords (kaðtai, biznis, marketingas, menedþeris, brokeris) have been found in the administrative style. 6. Comparison of administrative, publicistic and scientific styles revealed the same most frequently used loanwords, the frequency of occurrence however being significantly different. 7. From the point of view of word formation loanwords in administrative style of the year 1973–1974 are very similar to those in publicistic style.