Tautos tapatumo savimonė: lietuvių savimonės bruožai : monografija

Knygoje apibūdinama moderniojo lietuvių tautinio tapatumo savimonės raida. Tapatumas suprantamas kaip tęstinumo, perimamumo ir savikūros vienovė, istoriškai nusistovėjęs etnokultūrinių ir pilietinių komponentų santykis. Trumpai nušviečiami lietuvių tapatumo savimonės formavimosi ypatumai, parodoma, kad tarpukario nepriklausomybės laikotarpiu susiformavo visavertė moderni lietuviškojo tapatumo savimonė. Aptariami sovietinės ir nacių okupacijų padariniai, giliai pažeidę lietuvių tapatumo savimonę, pasipriešinimo ir prisitaikymo būdai. Gilinamasi į okupacinio palikimo padarinius dabarties Lietuvos vidaus gyvenimui, analizuojamos dabarties prieštaros, pasireiškiančios valdžios ir visuomenės tarpusavio atotrūkiu, pilietiškumo stoka, negatyvizmu. Atkreipiamas dėmesys į narystės Europos Sąjungoje ir globaliojo atvirumo iššūkius tautos tapatumui, gvildenamos išeivijos keliamos problemos. Pabaigoje aptariamas filosofinės refleksijos vaidmuo tautos tapatumo savikūrai. Knyga gali būti naudinga aukštosiose mokyklose dėstant filosofijos, istorijos, politologijos disciplinas, taip pat visiems, norintiems geriau pažinti naujausią lietuvių tautos istoriją, dabarties būklę.

The author holds that one of the urgent issues of the present time is how to keep and preserve identities - individual, national and cultural -in the long-term perspective of the european integration and globalization. The main object of the monograph is the present status of the Lithuanian national identity regarded from both theoretical and historical points of view. The basic idea rests on the presumption that the essential attribute of the national identity is national self-consciousness. The authentic national identity is self-conscious and self-reflecting identity. The self-consciousness encompasses the whole of the objective data - ethnic, cultural, historic - interpreting it from a certain point of view. One of the features of the national self-consciousness is a sort of egocentricity - a vital concentration on itself as a certain point of account of everything what is happening around. Such self-concentration is an existential need of national existence, particularly in the cases, when the nation is under political and cultural oppression and is striving for liberation. It is articulated as a number of external „we-they" relations, which are historically variable, fluctuating from the dialogues and the other links of reciprocity to those of confrontation and hostility. Lithuania over all its modern history has passed different kinds of the external relations. The national identity on the level of self-consciousness is considered as a sort of a value in itself, due to the uniqueness of each nation, thus constituting the part of the cultural treasury of mankind. Over historical development the self-consciousness is usually moving away from its ethnical roots and manifesting itself in the humanities, philosophy, belles-letters, poetry and the other forms of culture. [...].