Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo tarybos sprendimai Europos Sąjungos teisės sistemoje

Staipsnyje analizuojama problema dėl PPO ginčų sprendimo institucijos – Ginčų sprendimo tarybos (DSB), sprendimų tiesioginio veikimo ES teisėje. ESTT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad Sąjungos teisės akto teisėtumas negali būti ginčijamas nei remiantis PPO sutarties nuostatomis (išskyrus Nakajima/Fediol jurisprudencijoje įtvirtintas išimtis), nei DSB priimtu sprendimu. Pastaroji teismo pozicija grindžiama PPO ginčų sprendimo sistemos specifika – derybų tarp ginčo šalių svarba net ir priėmus DSB sprendimą bei nepakankamu abipusiškumo principu, kuris reiškia, kad svarbiausi Sąjungos prekybos partneriai tokio DSB sprendimų poveikio nepripažįsta. Vis dėlto tokia ESTT pozicija bei ją pagrindžiantys argumentai kelia abejonių, todėl straipsnyje siekiama nuodugniau paanalizuoti teismo argumentus bei išplėtoti mokslinį diskursą, nustatant bei įvertinant papildomus argumentus dėl DSB sprendimų poveikio ES teisėje.

The ECJ position and arguments cause disputes among the effect of DSB decisions on the EU legal order. Some authors agree with the ECJ position and provide additional arguments. For example, the direct effect of DSB decisions in EU law could damage the prerogative jurisdiction of ECJ to interpret EU law. In addition to this, some authors claim that the DSB is not a court because it does not comply with requirements of judicial institution. Other authors disagree with the position of the ECJ and provide persuasive arguments that doubt the position of the ECJ. The article analyses in more detail the arguments of ECJ as well as submit the scientific discourse identifying and assessing the pros and cons of the direct effect of the DSB decisions in EU law.